Iš pirmų lūpų
Laikinasis premjeras Zigmantas Balčytis, šį savaitgalį viešėdamas socialdemokratų sąskrydyje Giruliuose, išskirtiniame interviu "Vakarų ekspresui" labai atvirai pasakojo, kodėl šalis neišbrenda iš skandalų.
"Visuomenė per tam tikrą laikotarpį buvo nuteikiama prieš politikus ir daugelis žmonių tiesiog nėjo į Seimo rinkimus. Tai yra labai blogai. Linkėčiau, kad į rinkimus eitų ne tik tie, kurie nepatenkinti politine sistema, bet ir tie, kurie patenkinti", - sakė jis.
Universaliu nesijaučia
Sėdite ant keturių kėdžių Seime ir Vyriausybėje - kaip Jums tai pavyksta?
Žinoma, situacija nėra lengva. Aš net juokauju, kad pats prašau pinigų, pats jų ir neduodu... Dabar žymiai mažiau laiko namie praleidžiu, tačiau jaučiuosi normaliai, nes turiu tam tikrą darbo Vyriausybėje patirtį. Į smulkmenas nesigilinu, palieku šį darbą specialistams ir daugiau sprendžiu strateginius dalykus.
Esate universalus politikas?
Nesu, tik baigiau ekonominę kibernetiką. Išmanau aukštąją matematiką, ekonomiką, buhalteriją. Šių sričių žinios labai praverčia konkrečiam darbui Vyriausybėje.
Gal esu geras vadybininkas... Juk, pavyzdžiui, buvo labai daug problemų bei klausimų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Derantis pavyko kai kuriuos klausimus "išlyginti", todėl šiandien galime drąsiai švęsti šventes.
Kaip Jums atrodo, ar vykstančios konservatorių derybos su socialdemokratais išties tėra tik derybų imitacija?
Manau, kad idėjiškai susitarti yra labai sudėtinga. Mes vienareikšmiškai esame kairiųjų pažiūrų partija, jie - dešiniųjų. Taip ir turi būti gyvenime ir normalioje demokratinėje valstybėje. Kuo mes daugiau įgausime politinės patirties, tuo labiau stiprės šių flangų įtaka Lietuvos gyvenimui.
Aš konservatoriams labai nuoširdžiai patariu neimituoti derybų, jei jiems rūpi žmonių gerovė. Jei jiems išties svarbu pensijų, atlyginimo didinimas, įvairiausių socialinių neatitikimų šalinimas, tegul ne vien deklaruoja tokius siekius, o realiai prie mūsų prisideda ir sprendžia šiuos klausimus būdami pozicijoje.
Derybose - skeptikas
Vertinant dabartinę situaciją, - kiek Lietuvai yra svarbu turėti stabilią valdžią?
Nemanau, kad šiandieninė politinė situacija yra labai probleminė. Dirba laikinoji Vyriausybė, kuri toliau vykdo savo funkcijas. Šis ministrų kabinetas turi gana nemenką patirtį. Juk mums daugelis Europos valstybių pavydėjo, kai sugebėjome praktiškai dvi kadencijas išlaikyti tą pačią Vyriausybės sudėtį ir vykdyti tą pačią programą.
Jei pradėsime kalbėti apie nerealius dalykus, kažkokius proveržius, kurių niekas negali paaiškinti, tuomet per likusius dvejus metus iki naujų Seimo rinkimų grįšime į 1998 metus, kai nebesurinkdavome mokesčių, buvome per daug prisižadėję, nesugebėjom finansuoti valstybinių įmonių.
Jei būtumėte paskirtas eiti premjero pareigas, kokį ministrų kabinetą norėtumėte matyti šalia savęs?
Pirmiausiai sulaukime siūlymų, tuomet ir kalbėsime.
Kaip vertinate kalbas apie eurokomisarės Dalios Grybauskaitės galimybes užimti premjerės postą, nors ji ir nepriklauso jokiai partijai?
Demokratinė politika yra paremta partiniu principu. Partijos vaidino ir vaidins lemiamą vaidmenį formuojant valdžią.
Komisarės atvejis - išskirtinis. Ji - stipri asmenybė, praeityje labai gerai užsirekomendavusi. Tačiau reikėtų jos pačios paklausti, ar ji norėtų grįžti į tą mūsų problemų ratą? Ji dabar turi gana atsakingas pareigas Europos Komisijoje, o ir Lietuva, mes, iš to daug išlošiame.
Patys kalti
Esate nebe pirmą kadenciją Seime. Kodėl šis parlamentas yra toks "skystas", kai skandalai keičia skandalus?
Reikia suprasti, kad mūsų demokratinė visuomenė yra dar labai jauna, todėl vykstantys procesai Lietuvoje - normalūs ir būdingi tokioms jaunoms šalims. Juk kartais nesuvokiama, kad nuo manęs ir priklausys Lietuvos likimas, nuo to, kaip aš balsuosiu.
Antra vertus, nereikia norėti, kad per 16 nepriklausomybės metų Lietuvoje vyktų tokie procesai, kaip Vokietijoje ar JAV. Kuo skiriasi mūsų dabartinė situacija nuo vokiečių? Ten dvi kairiesiems ir dešiniesiems atstovaujančios partijos susėdo ir dirba kartu. Tačiau tos partijos turi daugumą parlamente ir nereikia nieko pasiimti iš šono.
Ar turėsime eurą 2008 metais?
Ne čia esmė. Pavyzdys, kai atitinkamose Europos Sąjungos struktūrose buvo keletą valandų labai karštai diskutuojama būtent dėl Lietuvos pavyzdžio, garsins mūsų vardą dar labai ilgai. Mūsų valstybės atvejis dėl pačių Sąjungos pozicijų ir leidimo, ar ne šaliai įsivesti eurą atskleidė tam tikras problemas, įsisenėjusius neatitikimus. Mūsų pavyzdys bus postūmis kitoms šalims. Čia yra svarbiausia, o ne kelintais metais įsivesime eurą.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą