Atsižvelgdama į geopolitinę situaciją ir Ukrainos patirtį, Lietuva iš turimų resursų formuoja Greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti tam, kad užkirstų kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu. Jas sudarys apie 2,5 tūkst. karių iš jau esamų karinių dalinių. Naujosios pajėgos sureaguotų į grėsmę per laikotarpį nuo 2 iki 24 val. Greitojo reagavimo pajėgų dislokacijos vieta priklausys nuo grėsmės lygio. Esant žemiausiam grėsmės lygiui, šioms pajėgoms priklausantys kariai budės tiek savo tarnybos, tiek ir ne tarnybos vietose, tačiau pastaruoju atveju turės būti pasirengę nurodytais terminais prisistatyti į tarnybos vietą.
"Kalbant apie Greitojo reagavimo pajėgas, norėčiau paminėti, kad jas suformuoti daviau įsakymą jau šių metų lapkričio pirmai dienai. Jas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės - tai kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinierinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną jų sudarys apie 800 karių. Vienos grupės pagrindą sudarys mechanizuotasis (LDK Algirdo), kitos - motorizuotasis (LDK Birutės ulonų) pėstininkų batalionai", - sakė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Tam, kad jos galėtų efektyviai veikti kartu teikiamas Karinės jėgos naudojimo statuto projektas, kuris įteisintų kariams galimybę, Prezidentui pasirašius dekretą, konkrečioje apibrėžtoje teritorijoje reaguoti į situaciją, keliančią grėsmę šalies teritoriniam vientisumui.
Kariai toje teritorijoje galėtų stabdyti civilius orlaivius, komercinius laivus, duoti nurodymus fiziniams juridiniams asmenims, persekioti ar sulaikyti asmenis, patekti į patalpas.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pataisos yra teikiamos, siekiant užtaisyti šiuo metu esančius įstatyminius trūkumus, kurie neleistų kariuomenei laiku ir efektyviai reaguoti į galimas nekonvencines grėsmes, nepakankamai apibrėžia karių teises ir įgaliojimus vykdant karines operacijas, ir nepakankamai nustato atvejus ir sąlygas, kaip gali būti panaudojama visa kariuomenės turima ginkluotė.
"Mes išanalizavome tiek kariuomenės praktiką, dalyvaujant ir paremiant kitas statutines organizacijas, kada joms reikia paramos, ir bendrą geopolitinę situaciją, Ukrainos patirtį. (...) Iš to padarėme išvadas. (...)Grįžtant prie Ukrainos pavyzdžio, kur ir šiandien nėra karinės padėties, kur vykdoma tik antiteroristinė operacija, kuriai vadovauja ne gynybos ministras, bet vidaus reikalų ministras, rodo, kad mes turime patobulinti savo teisinę bazę ir būti labiau pasiruošę", - sakė J. Olekas.
Ministras paaiškino, kad kariai galėtų reaguoti tik Prezidentui pasirašius dekretą.
"Prezidentė turi pasirašyti dekretą, kad ji skelbia, kad ta teritorija skelbiama kaip karinė teritorija ir kariuomenei suteikiamos teisės panaudoti savo pajėgas užgesinti tą židinį. Ne visai tinkamas, bet labai artimas variantas, pavyzdžiui, kai buvo nukritęs Rusijos naikintuvas, tai toje teritorijoje mes savarankiškai įvedėme savo teritoriją ir ji buvo kariškių atskirta nuo kitų. Ten kariškiai ir ekspertai padarė reikiamą darbą", - sakė J. Olekas.
Tam, kad siūlymai įsigaliotų, jiems dar turi pritarti Seimas, ir įstatymą pasirašyti Prezidentė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą