Pasak ministro, išmokas turėtų gauti tiktai tie, kurie užsiima gamyba. Ministro planuose numatyta sukurti ir lengvesnes agrarinės aplinkosaugos sąlygas vidutinio dydžio ūkiams, turintiems iki 300 sąlyginių gyvulių.
Ūkininkus ypač domino pastaruoju metu vienas aktualiausių tiesioginių išmokų ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų klausimas. Žemdirbiams buvo pristatytas Europos Komisijos nurodymas Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms ES narėms, taikyti išmokų moduliavimą, t.y. 10 proc. mažinti išmokas tiems gavėjams, kurių gaunamų tiesioginių išmokų suma didesnė kaip 5 tūkst. eurų (17,264 tūkst. litų). Nesutikdama su šiuo nurodymu, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją.
Akcentuota, kad tiesioginės išmokos nėra parama žemės savininkams, ji skiriama ją dirbantiems. Nuo 2014 m. bus įtvirtinama ES nuostata skirti pinigus aktyviems ūkininkams, tai yra tiems, kurie realiai ūkininkauja.
Kaip ir daugeliui žemės naudotojų bei patriotų, susitikime dalyvavusiems ūkininkams ypač skaudėjo širdį dėl neišvengiamai artėjančio lietuviškos žemės pardavimo užsieniečiams termino.
„Visiškai žemės pardavimo užsieniečiams nuo 2014 m. uždrausti negalėsime, tačiau galime nustatyti mechanizmus, kad užsieniečių atėjimas būtų ribojamas per kvalifikacinius, žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus. ŽŪM yra parengusi projektą, kuriame siūlo nustatyti reikalavimus, kad žemė nebūtų parduodama bet kam, o ją pirmiausia galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai. Mūsų tikslas - skatinti žemės naudojimą žemės ūkio veiklai“, - sakė ŽŪM Žemės politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą