Klaipėdos miesto taryboje
Politikų sprendimu nuo šiol ant valstybės žemės pastatytuose daugiabučiuose ar individualiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai mokės perpus mažesnius mokesčius už šios žemės nuomą ar naudojimą.
Taip pat numatyta paremti ir kai kurias Daugiabučių namų savininkų bendrijas (DNSB) - jau patvirtinta specialiojo DNSB rėmimo fondo 2005 metų pajamų ir išlaidų sąmata.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento Finansų skyriaus vedėjos Aldonos Špučienės teigimu, iki šiol už valstybinę žemę, išskyrus įsigytą aukcione, buvo mokamas 3 proc. jos vertės mokestis per metus. 1,5 proc. tarifas buvo nustatytas toms daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kurios buvo sudariusios nuomos sutartis su Klaipėdos apskritimi. Tokių bendrijų uostamiestyje buvo tik apie dešimt.
"Kitoms bendrijoms sudaryti nuomos sutarčių, kad žemės nuomos tarifas būtų mažesnis, nebuvo galima, nes nėra parengti detalieji planai, o pagal įstatymus to reikalaujama. Sutarčių nesudarę vadinamieji žemės naudotojai, kurių Klaipėdoje yra dauguma gyventojų, mokėdavo 3 proc. žemės vertės mokestį per metus. Dėl per didelių mokesčių kreipdavosi nemažai daugiabučių namų gyventojų, ypač pensininkų", - sakė A. Špučienė.
Finansų skyriaus vedėjos teigimu, žemės nuomos mokestis skiriasi, atsižvelgiant į pastato vietą - Senamiestyje gyvenantiems klaipėdiečiams jis yra didesnis, o vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose - mažesnis. Vidutinis klaipėdietis kasmet sumoka 40-80 litų šio mokesčio.
1,5 proc. tarifas nustatytas už išnuomojamą arba naudojamą žemę visiems daugiabučiams ar individualiems namams statyti ir eksploatuoti.
Taryba jau patvirtino ir specialiojo DNSB rėmimo fondo 2005 metų pajamų ir išlaidų sąmatą, kurioje planuojamos šių metų lėšos yra 771 tūkst. 451 litas, o bendrijoms remti siūloma paskirstyti 182 tūkst. 55 litus, t.y. apie 23 proc. fondo lėšų.
Pasak A. Špučienės, mažai lėšų panaudojama dėl to, kad bendrijos dėl aplaidumo ar neišmanymo nepateikia privalomų energijos taupymo audito išvadų arba negali skolintis iš bankų ir nesukaupia užtenkamai lėšų, kad Savivaldybė galėtų skirti dalį paramos.
"Jei Vyriausybė nutars remti bendrijas, galbūt ir mokėti dalį palūkanų bankams už suteiktas paskolas, visa tai pajudės iš mirties taško", - prognozavo A. Špučienė.
Iš 16 pateiktų bendrijų prašymų Fondo taryba nutarė šiemet skirti paramą 12 bendrijų. Vienai iš jų bus skiriama 50 proc. dydžio parama, nes bendrija ketina tvirtinti griūvančias namo sienas, o kitoms bus skiriama po 30 proc., nes jos atliks darbus, susijusius su energijos naudojimo efektyvumo didinimu.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą