Zenonas Vaigauskas: anketoje į prezidentus negalima nurodyti neteisingų duomenų
– Jūsų nuomone, ar anketoje į prezidentus leistina nurodyti galimai neteisingus duomenis?
– Negalima nurodyti neteisingų duomenų.
– Nes tai yra svarbus dokumentas...
– Anketoje yra dviejų tipų duomenys: informaciniai ir tokie, kuriuos kandidatas privalo pateikti, pagal juos sprendžiami registravimo klausimai.
– Dabartinė šalies prezidentė D. Grybauskaitė savo anketoje nurodė, kad nuo 1989 m. gruodžio iki 1990 m. birželio ji buvo Lietuvos Komunistų partijos narė, tačiau B. Genzelis, kuris tuo metu buvo minėtoje partijoje, šį teiginį griežtai paneigė...
– Na, aš gi negaliu pasakyti. Šių duomenų mes nesame tikrinę, jie yra iš tos anketos dalies, kur jų (duomenų, – e.eu) neprivaloma pateikti. Tai yra informaciniai duomenys visuomenei, žiniasklaidai apie kandidato veiklos, gyvenimo aspektus. Kartais kyla ginčai dėl kandidato išsilavinimo, bet VRK neturi galimybės tų duomenų patikrinti. Antra vertus, dėl vieno žmogaus pasakymo ar patvirtinimo (B. Genzelio) paprastai, jeigu būna ginčai, VRK tokių dalykų negali išspręsti.
– Kas būna tokiu atveju, jei aptinkamas neatitikimas kandidato į prezidentus anketoje?
– Vėlgi, kurioje anketos dalyje neatitikimas randamas. Jeigu pirmoje, tai viskas gali pasibaigti tuo, kad naikinamas kandidato registravimas. Dėl antrosios dalies neatitikimo dažniausiai būna žiniasklaidos pabarimai, papeikimai, bet gali būti ir rimtesnio pobūdžio bausmė. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai viena Seimo narė nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą, o paaiškėjo, kad ji tik mokėsi aukštojoje mokykloje. Ji kaltino savo padėjėją, kad ši neteisingai užpildė anketos duomenis, bet galiausiai pati atsistatydino, kai ši istorija iškilo į viešumą.
Kai dėl partiškumo, tai anketoje nėra reikalaujama to nurodyti. Mes priekaištų, kad kažkas yra buvęs tam tikros partijos nariu, sulaukiame, bet aš neatsimenu nė vieno atvejo, kad dėl netikslių metų, ar panašiai, būtų kokie nors teisiniai persekiojimai. Iš principo, už klaidinančios informacijos pateikimą, jeigu tai labai svarbi informacija, kandidatas gali būti traukiamas atsakomybėn. Mano praktikoje tokie dalykai buvo dėl išsilavinimo, neteisingo darbovietės nurodymo, kartais turime tokių atvejų, kai žmogus susiteikia sau mokslo laipsnį, prisiskiria pedagoginius vardus, pasivadina profesoriumi, kai būna tik mokslinis bendradarbis. Dėl tokių dalykų kartais kandidatai yra priverčiami tikslinti duomenis.
– Šiuo atveju esmė yra ne metai, o dalyvavimas partijos veikloje...
– Aš, atvirai pasakius, negaliu šios informacijos nei patvirtinti, nei paneigti, aš tikrai nežinau, kas šiuo atveju yra teisus.
– Antroji anketos dalis nėra tokia svarbi?
– Ji yra ne tokia svarbi kaip pirmoji, ji skirta daugiau žiniasklaidai. Į klausimus ten nėra privaloma atsakyti, kandidatas gali paprasčiausiai imti ir neatsakyti. Tai nesukelia kokių nors pasekmių kandidato registravimui. Jeigu jis tuos duomenis jau pateikė, tai, aišku, kaip ir bet kokie duomenys, kuriuos pateikiame visuomenei, jie turėtų būti teisingi ir, žinoma, tikslūs. Jeigu visuomenėje kas nors pateikia neteisingus duomenis, tai tam tikra atsakomybė yra, bet jau ne pagal rinkimų įstatymą, o pagal bendrosios teisės normas.
Rašyti komentarą