Prezidentė Dalia Grybauskaitė netrukus ketina pasinaudoti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo kvietimu apsilankyti Maskvoje. Prezidentės vizito galimybė ir darbotvarkė šiuo metu derinamos diplomatiniais kanalais, rašo "Lietuvos žinios".
D. Medvedevo kvietimo apsilankyti Maskvoje krašto vadovė sulaukė prieš pusmetį. Laišką atsiuntęs Rusijos prezidentas pasveikino Lietuvą artėjančio Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga ir informavo, kad dėl anksčiau numatytų tarptautinių įsipareigojimų į minėjimo renginius Vilniuje atvykti negalės. Tame pačiame laiške D. Medvedevas pakvietė D. Grybauskaitę jai patogiu metu atvykti į Maskvą. Teigiama, jog palankiai susiklosčius aplinkybėms toks vizitas galėtų būti surengtas dar rudenį.
Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška aiškino, kad dabar rengiamas galimo vizito turinys. "Kai bus parengti dvišaliai susitarimai ir pats vizitas, bus suderinta ir konkreti data", - dienraščiui sakė D. Semaška.
Neoficialiai kalbama, kad galimo D.Grybauskaitės vizito į Rusiją data priklausys nuo to, kaip seksis derinti dvišalio bendradarbiavimo sutartis, ar greitai pavyks sutarti dėl kitų svarbių kelionės detalių.
Prezidentė į Rusiją nori vykti ne tuščiomis, todėl šiuo metu intensyviai derinamas visas pluoštas dvišalių susitarimų. Iš 17 dokumentų derybos tarp Lietuvos ir Rusijos jau baigiamos dėl penkių. Tai susitarimai dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, ypač organizuotu, dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos, dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos bei likvidavimo srityse. Tarp baigiamų derinti dokumentų yra susitarimai dėl tilto per Nemuną tarp Sovetsko ir Panemunės miestų bei prieigų prie jo statybos, dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityse.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas įsitikinęs, kad D. Grybauskaitės vizitas į Rusiją padėtų stiprinti dvišalius kontaktus. "Turime stengtis palaikyti draugiškus santykius su Rusija. Su kaimynais būtina kalbėtis, o vizitai - priemonė tai daryti tiesiogiai", - aiškino jis.
J. Karoso nuomone, dvišalio bendradarbiavimo susitarimus rengiantys diplomatai daugiausia dėmesio turėtų skirti ekonominiams krašto interesams. Mat pirmiausia nuo jų priklauso Lietuvos žmonių gyvenimas. "Suprantama, čia negalima apsieiti ir be tam tikrų politinių dalykų. Bet jie, manau, daugmaž suderinti. Išskyrus seną skaudulį - okupacijos pripažinimą ir jos žalos atlyginimą. Tačiau, pradėjus ne tokiais jautriais reikalais, pamažu galima prieiti ir prie labai skaudžių dalykų. Bendraudami galime pasiekti, ko norime", - dienraštis cituoja J. Karosą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą