Dėstytojų portretai
Įėjus į vieną Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (KU HMF) kabinetą pakvips smilkalais, akį patrauks egzotiški iš Rytų atkeliavę atributai - Šivos figūrėlės, aukojimo indai, vėjo varpeliai...
Tai Orientalistikos centras, kurio vedėja - doc. dr. Aleta Chomičenkienė - studentams dėsto kalbotyrą, Indijos kultūrą, Rytų mediciną, prieš keletą metų mokė ir hindi kalbos.
Iš svečios šalies parsivežtą patirtį dėstytoja įdomiai ir vaizdžiai perteikia per paskaitas, kurios yra gausiai lankomos studentų.
Kodėl jus sudomino būtent šios sritys: baltistika, Indijos kultūra?
Esu baigusi lietuvių filologijos ir režisūros specialybę. Apskritai lituanistiką rinkausi studijuoti todėl, kad mokykloje tai geriausiai sekėsi. O orientalistika į mano gyvenimą atėjo gan netikėtai - 1995 m. buvo pasiūlyta galimybė studijuoti Indijoje. Toje šalyje išbuvau beveik metus: mokiausi hindi kalbos ir visko to, ko tik buvo įmanoma išmokti. O kai grįžau, pažįstami mane paragino įkurti centrą. Lektorius Vytautas Dumčius jau buvo pradėjęs dėstyti japonų kultūrą ir mes nutarėme susikooperuoti, įsteigti centrą, kuris būtų naudingas ne tik KU, miesto, bet ir Klaipėdos regiono žmonėms. Mūsų centre šiuo metu orientalistika apsiriboja tik Japonijos ir Indijos kultūra, kadangi turime tik tokius specialistus.
Ar norėjote dirbti pedagoginį darbą?
Mane galbūt labiau traukė mediko profesija. Bet jau taip gyvenime išėjo, kad pasirinkau su kalbėjimu susijusį darbą. Galėjau, žinoma, tapti ir mokytoja, bet taip susiklostė aplinkybės, kad buvau palikta dirbti tuometinėje Klaipėdos konservatorijoje.
O ką manote dabar, ar patinka šviesti jaunimą, bendrauti su studentais?
Manau, dirbti su studentais yra daug maloniau nei su mokiniais. Pirmiausia yra daugiau tarpusavio supratimo. Labai myliu savo studentus, stengiuosi juos suprasti. Visiems studentams patinka tai, kad tu jį gerbi kaip žmogų, o nesi lyg koks "kirvis". Mes juk skiriamės tik amžiaus skirtumu ir žinių bagažu, o žmogiškos vertybės yra vienodai prieinamos tiek jiems, tiek man.
Kokia dėstytojavimo patirtis Jums maloniausia?
Turbūt maloniausias dalykas - grįžtamasis ryšys iš studentų, kurie tave prisimena, net kai kurias tavo frazes tau pakartoja. Su kai kuriais iš jų mes ir toliau bendraujame, kai kada ir bendradarbiaujam, ir vaikais kartu rūpinamės, ir bendromis problemomis dalinamės. Šiluma, kurią tu atiduodi ir kuri grįžta, dar labiau sušildo. Kažkoks griežtumas, oficialumas, itin pakylėtas dėstytojo statusas man nėra labai svarbūs.
Gal turite kokias nors taisykles, kuriomis vadovaujatės savo darbe?
Nemėgstu studentams duoti nepakoreguotų pernykščių konspektų. Visada stengiuosi diegti ką nors naujo, nes per metus tu pats labai pasikeiti. Nors sandas yra parašytas, tačiau tai kaip kokia mirusi schema, tad kiekvienais metais jam reikia įkvėpti gyvybės. Tam tikriems reikalavimams reikia paklusti, bet gyvenimas ne visuomet telpa vien į taisykles.
Idealus Jūsų studentas - koks jis?
Pirmiausia tai originali asmenybė, ieškanti, klystanti, nerimstanti, nepasitenkinanti tuo, ką dabar turi. Aš mėgstu tokius studentus, kurie yra judrūs, kai kada net įkyrūs, ne visai lengvai auklėjami. Auditorijoje atsiranda vienas kitas, kuris tau sudaro sąlygas keistis, ieškoti.
Galiu palyginti studentus seniau ir dabar. Prieš kokį dešimt metų užėjo tokia banga - studentai turi fenomenalią atmintį, gerai įsimena detales. Anksčiau buvo emociškai labai įdomių studentų banga.
Įdomu dirbti ir su tais studentais, kurie vadinami pirmūnais. Atsiskaitymų metu aš dažnai stengiuosi išprovokuoti jų, kaip asmenybių, mąstymą, kad jie ne tik iškaltų žinias, viską man gražiai pakartotų, bet kad parodytų savo požiūrį, mokėtų vertinti, lyginti. Ir pastebėjau, kad tiems gabiems žmonėms kartais tai sunkokai sekasi. Jie informaciją puikiai įsimena, bet nebejaučia savo "aš", tarsi pasiklysta tame informacijos sraute.
Dabar - egzaminų sesijos metas. Ką patartumėte studijuojantiems, kad nereikėtų graužti nagų dėl skolų ar prasto pažymio?
Iš patirties galiu pasakyti, kad prieš egzaminą nereikia mokytis paskutinę naktį, nes kūnas visiškai pervargsta, jis neprisimena net to, ką išmoko. Be to, studentai gali taikyti tam tikrus savimasažo elementus, t. y. gerai pasimasažuoti pirštų galiukus, nes jie susiję su galvos veikla. Tonusą kelia rozmarinų aliejus, galima tiesiog servetėlę susidrėkinti šiuo aliejumi ir kartais pauostyti - tai padeda stimuliuoti protinį aktyvumą. Net Ajurvedoje yra skiriama daug dėmesio proto higienai ir yra gerų preparatų: "Streskomas", kuris leidžia adekvačiai reaguoti į situacijas, keliantis tonusą ir gerinantis atmintį "Čavanprašas". Aišku, reikia daugiau valgyti saldumynų, šokolado ir taip maitinti smegenis.
Jūratė KLUSAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą