1939 m. Klaipėdos kraštas buvo padalintas į 3 bažnytines administracines sritis: Pagėgių, Šilokarčemos (Šilutės) ir Mėmelio (Klaipėdos).
Buvo numatyta, kad šis projektas bus tęstinis, apimantis būtent šių trijų Mažosios Lietuvos apskričių dingusį ir išlikusį liuteroniškąjį sakralinį paveldą.
Pirmaisiais projekto vykdymo metais buvo aktualizuotos vienuolika buvusios Pagėgių apskrities bažnyčių: neišlikusios - Natkiškių, Piktupėnų, Plaškių, Smalininkų, Viešvilės ir išlikusios - Žukų, Vilkyškių, Pagėgių, Rukų, Lauksargių, Vilkyškių.
Neišlikusių penkių bažnyčių atkūrimą 3D formatu sutiko atlikti paveldo architektas Aurimas Širvys. Dalyvaudamas ir projekto pristatymo kelionėje, Aurimas sugebėjo patraukliai apibūdinti ir pabrėžti Mažosios Lietuvos architektūros grožį ir išskirtinumą.
Pirmasis lankytinas objektas - Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia mus pasitiko plačiai atvertomis durimis, o prieigose jau laukė šios bažnyčios globėjas, bažnyčios istorijos žinovas Raimondas Genutis.
Jo profesionalų pasakojimą vainikavo netikėtai bažnyčios viduje suskambusi Airidos Burkauskienės atliekama liuteroniška giesmė. Beje, nuostabus Airidos balsas lydėjo kelionės dalyvius visose lankomose bažnyčiose.
Kitas lankytas objektas - Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčios vieta. Gaila, tačiau ši išskirtinės architektūros bažnyčia, kurios bokštą vainikavo ne kryžius, o vėtrungė, sovietų valdžios valia neišliko.
Prie 1922 m. pastatyto paminklo, skirto Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems piktupėniškiams, nuskambėjus mažlietuviškai giesmei, architektas ekskursantus palydėjo iki labai ryškiai bažnyčios perimetrą žyminčių pamatų ir papasakojo apie šios bažnyčios architektūrą.
Kelionės dalyviai aplankė ir Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje, be architekto Aurimo Širvio komentarų, sveikinimo žodį tarė šios bažnyčios kunigas Gediminas Kleinas ir nuolat nuoširdžiai šia bažnyčia besirūpinanti Erna Vaišvilienė.
Neilgai trukus autobusai jau stovėjo Katyčių bažnyčios prieigose. Šios nepaprastai tvarkingos, puikiai išlikusios bažnyčios klebonas Valdas Miliauskas įkvepiančiai papasakojo svarbiausius šios bažnyčios gyvavimo ir išlikimo aspektus.
Paskutinis šios kelionės sakralinis objektas - Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia nieko negalėjo palikti abejingo.
Jos buvusią didybę dabar liudija tik dar tebestovinčios sienos, įrėmintos arkiniais bestikliais langais, puikios sieninės tapybos fragmentai, nutrupėję lipdiniai ir brangių ispaniškų grindų plytelių "salelės".
Su didele meile šios bažnyčios istoriją pasakojo istorikė Roza Šikšnienė, apie bandymą bažnyčią išsaugoti - Rita Bergner, o apie galimybę ją prikelti - ilgametė, pasiaukojamai dirbanti Plaškių bendruomenės pirmininkė Danutė Bardauskienė.
Kelionę baigėme Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje, kur buvo pristatyta planšetinė kilnojamoji 12 pozicijų paroda apie Pagėgių krašto išlikusias ir neišlikusias evangelikų liuteronų bažnyčias ir visus sužavėjęs Nerijaus Širvio sukurtas videofilmas apie jas.
Liudvika BURZDŽIUVIENĖ, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus direktorė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą