Johanas Ferdinandas Kelkis, lietuviškos žurnalistikos pradininkas

J. Kelkis buvo sulietuvėjęs vokietis. Tėvai Johann Ferdinand Kelch ir Catharine Ulbrichin susituokė Įsėje. Kur jie gimė, nežinoma.

Anksčiau manyta, jog J. Kelkis baigė Karalienės mokytojų seminariją, vėliau tuo suabejota (manoma, kad mokėsi jo sūnus). Spėjama, kad J. Kelkis galėjo mokytis nebent Ragainės ar Įsruties seminarijoje, o galbūt precentoriavo išvis jos nebaigęs. (Precentorius - parapinės protestantų bažnyčios vaikų mokytojas.)

NUSIDAVIMAI (1832 m.), pirmasis periodinis lietuviškas leidinys, pasirodydavo kas mėnesį Karaliaučiuje.

J. Kelkis trisdešimt metų (1820-1851 m.) precentoriavo Įsėje (buvęs kaimelis prie Kuršių marių). Čia susituokė ir susilaukė 11 vaikų.

1851-1867 m. precentoriavo Kretingalėje. Čia įsteigė parengiamuosius kursus stojantiesiems į mokytojų seminariją.

Senavėje apsigyveno Kisiniuose (Klaipėdos rajonas) pas dukrą. Buvo pietistų susirinkimų sakytojas, priklausė vadinamajam Jurkūniškių surinkimui. (Jurkūniškių surinkimą įkūrė ūkininkas Pričkus Grencas, gyvenęs apie 1736-1826, kuris kūdikiu būdamas ant savo tėvo pečių iš Zalcburgo atkeliavo ir Jurbarke, šalia Įsručio, gyveno. Surinkimas vadintas prūsų lietuvio Jurkūno (1806-1884) iš Grandeninkų (Piktupėnų parapijos) pavarde.)

PASIUNTINYSTĖS LAIŠKELIS (1875 m.) - evangelikų liuteronų leidinys, ėjęs iš pradžių Tilžėje, 1876-1903 m. - Klaipėdoje, 1903-1906 m. - Priekulėje. Jonas Kelkis redaktoriavo 1875-1877 m. ("Wikipedia" nuotr.)

1832-1867 (ar 1875) m. J. Kelkis redagavo vieną pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba - laikraštį "Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonų".

1875-1877 m. buvo "Pasiuntinystės laiškelio" redaktorius, pirmuosius numerius beveik pats vienas prirašydavo.

J. Kelkis laikomas pirmuoju "reporteriu", lietuviškosios žurnalistikos pradininku: 1851-1871 m. jis bendradarbiavo "Keleivyje iš Karaliaučiaus". Parašė pirmuosius lietuviškus reportažus, kaip antai "Mano keliavimas į Berlyną bei kas ten nusidavė" - 1853 m., "Miegantieji, pabuskite" - 1854 m. Įdomiausias mums - reportažas apie didįjį 1854 m. rudens Klaipėdos gaisrą. Pats atjojęs arkliu iš Kretingos spalio 5 d., jis apžiūrėjo "įvykio vietą". Parjojęs atgal į Kretingą, aprašė gaisro įspūdžius, ir jau spalio 11 d. jie buvo išspausdinti Karaliaučiaus "Keleivyje".

J. Kelkis taip pat sukūrė satyrinį eilėraštį "Wiernas Kretingos žmogus", istorinę poemą "Lietuwininkai".

ĮSĖJE, kaimelyje prie Kuršių marių, J. Kelkis precentoriavo trisdešimt metų (1820-1851 m.), čia susituokė ir susilaukė 11 vaikų.

Vertė knygas iš vokiečių į lietuvių kalbą, jas redagavo. Bendradarbiavo su Hartungo leidykla Karaliaučiuje, Posto - Tilžėje, Šrederio - Priekulėje, Holco - Klaipėdoje. H. Holzo ir M. Šerniaus spaustuvėje išleido kalendorių "Krikščioniškos kalendros ant meto". 1877 m. redagavo giesmyną "Visokios naujos giesmės" (1876 m.). Sudarė giesmių rinkinį "Giesmelės apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų" (1861 m.). Su spaustuvininku F. Šrederiu iš vokiečių kalbos išvertė ir parengė spaudai J. Rambacho pamokslų rinkinį "Apmąstymai apie kentėjimų Kristaus" (1866 m.) ir kt.

PIKTUPĖNAI, kur 1801 m. gimė Johanas Kelkis, tada buvo Tilžės apskrityje (dabar priklauso Pagėgių savivaldybei). Kaimas įsikūręs šalia kelio, kadaise jungusio Prūsiją su Rusija. Garsus tuo, kad 1807 m. precentorate bei kunigo name buvo apsistoję karaliai Friedrichas Wilhelmas III su žmona Luize, po pralaimėjimo ties Friedlandu birželio mėnesį vedę sunkias derybas su Napoleonu...

J. Kelkis smerkė lietuvininkų germanizaciją. Vokiečiams išgujus lietuvių kalbą iš mokyklų, ragino Klaipėdos ir Šilokarčemos apskrities deputatą Prūsijos landtage Vilhelmą Berbomą ginti lietuvių kalbos teises. Pats siuntė peticijas Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I, švietimo ir kulto ministrui, prašydamas bent tikybą mokyklose dėstyti lietuvių kalba. Talkino Augustui Šleicheriui ruošiant lietuvių kalbos žodyną ir gramatiką, taip pat teikė lingvistinės medžiagos Frydrichui Kuršaičiui.

Jonas Kelkis ir jo žmona Justine Wilhelmine Alzuhn (1802-1881) mirė ir buvo palaidoti Kisiniuose, kur senatvėje gyveno pas dukrą Justynę.

KISINIŲ kaimo (10 km nuo Klaipėdos) kapinės, kur 1877 m. palaidotas Jonas Kelkis. 1960 m. nežinomo autoriaus nuotrauka (Limis.lt).

Sūnus Johanas Ferdinandas jaunesnysis, gimęs 1836 m. Įsėje, manoma, Kelkio vyresnysis sūnus, irgi reiškėsi periodinėje spaudoje. 1857 m. baigė Karalienės mokytojų seminariją, mokytojavo Įsėje, po to Lujos kaime.

Šaltiniai. Mažosios Lietuvos enciklopedija ir kt.

VERTA ŽINOTI
"Nusidavimai..." pradėti spausdinti Tilžėje, po to beveik visą šimtmetį - Karaliaučiuje, o paskutiniaisiais gyvavimo metais, tai yra 1921-aisiais, - Klaipėdoje. Laikraščio leidėjais buvo Karaliaučiaus misijų draugija (1823-1914 m.) ir Klaipėdos protestantiškosios lietuvių literatūros platinimo draugija "Gluosnis" (1921 m.). Leidinys buvo platinamas per Karaliaučiaus misijų draugijos platintojus, remiantis Mažosios Lietuvos bažnytine organizacija, o nuo 1869 metų - per Prūsijos karališkąjį paštą prenumeratos būdu.

Aldona Vareikienė

"Vakare ketvirtojo oktoberio labai didi vėtra pūtė ir tai ant septynių radosi Klaipėdoj ugnis, ir išgąstingai degė per visą naktį ir per visą dieną, po tam ir mažne dvi dali miesto sudegė, o tai geriausi butai, o tarp tų didžioji bei puikioji vokiečių liuteroniškoji bažnyčia, kalviniškoji bažnyčia ir didžioji lietuvininkų bažnyčia, visos miesto šiuilės, didysis sūdo buts ir svarbūs raštai tame, daug malūnų, daug špykėrių su didele daugybe visokio tavoro, javų, linų, kanapių, druskos ir taip toliau. Ir kelios šiepys ir reizvaltės..."

Iš Jono Kelkio reportažo Karaliaučiaus "Keleivyje" apie Klaipėdos gaisrą 1854 m.