Per šešiolika metų, kai Lietuva disponavo suvereno teisėmis į Klaipėdos kraštą, Krašto įstatymų leidžiamoji valdžia - Seimelis - buvo renkama šešis kartus.
Visi rinkimai pasižymėjo politinėmis intrigomis ir kovomis. Tačiau, remiantis išlikusiais archyvuose duomenimis, kone aršiausi, dramatiškiausi Seimelio rinkimai vyko 1935 metais.
Šiuos rinkimus stebėjo apie penkiasdešimt užsienio žurnalistų iš tokių leidinių kaip Times, Daily Express, Daily Mail, Morning Post, Daily Telegraph, taip pat iš Vokietijos, Lenkijos žiniasklaidos priemonių.
Apie kai kuriuos 1935 m. rinkimų incidentus
Klaipėdos krašto pasienio policijos vadas savo rašte minėjo, kad Kalotės rinkimų apylinkėje buvo pastebėta, jog policijos atstovai pasižymėjo šališkumu ir agitavo "einheitslistininkų naudai".
Žardės rinkimų apylinkėje dvare gyvenantis pilietis bandė vyresnio amžiaus žmones palenkti "einheitslistininkų" pusėn, tuo tarpu rinkimų komisija niekaip nereagavo į šiuos veiksmus.
Dituvos rinkimų apylinkėje karčiamininkas Klinger padėjo pusei rinkikų sudėti savo balsus į vokus, o komisijos nario ir kartu mokytojo žmona "fundijo moterėlėms kavą savo privačiame bute, kuris yra priešais rinkimų kambario".
Aglonėnų rinkimų apylinkėje rinkikai reikalavo, kad būtų leista neštis rinkimų biuletenius iš salės, bet paskui sudrausti Priekulės pasienio policijos rezervo nurimo.
Kintų rinkiminės apylinkės komisijos pirmininkas Dreižas dar nepasibaigus rinkimams buvo pastebėtas karčiamoje su vokietininku Mikuszeit, kuris "fundijo alų ir kitiems komisijos nariams".
O štai Vingės rinkimų apylinkėje "dvarininkė Rademacherienė vaišino rinkikus pienu, sūriu, dešromis ir duona".
Agitacijų bei balsavimo slaptumo pažeidimų dar buvo pastebėta ir kitose rinkiminėse apylinkėse - Kiškių, Saugų, Šilutės, Traksėdžių, Galzdonų, Katyčių ir t.t.
1935 m. Seimelio rinkimų rezultatai
Apygardos rinkimų komisija 1935 m. spalio 11 d. nustatė rinkimų rezultatus.
Einheitslistė (visos Krašto vokiečių partijos, sujungtos į Vienybės sąrašą) gavo absoliučią daugumą - dvidešimt keturias vietas iš dvidešimt devynių. Taigi, lietuvių atstovų buvo išrinkti penki asmenys.
1935 m. Seimelio rinkimų rezultatų priežastys
Po rinkimų imta ieškoti tokių rezultatų priežasčių.
Gubernatorius V. Kurkauskas pagrindinę priežastį įžvelgė vokiečių veiksmuose.
Jis dviejuose savo raštuose, skirtuose Ministrų kabineto reikalų vedėjui ir užsienio reikalų ministrui, akcentavo du pagrindinius būdus, kuriais pasireiškė Vokietijos propaganda ar kišimasis į Klaipėdos krašto Seimelio rinkimus - pirma, Vokietijos valdžios elgesys ir, antra, vokiečių spauda.
Rašte pabrėžiama, kad Vokietijos propagandos ministerija 1935 m. gegužės 6 d. priėmė instrukcijas, susijusias su rinkimine Klaipėdos krašto Seimelio propaganda.
Gubernatoriaus duomenimis, kai tik minėtoji ministerija įsakė pradėti rinkiminę propagandą, Vokietijos spauda, radijas "pradėjo varyti negirdėtą akciją prieš Lietuvą".
Karaliaučiaus radijo stotis Heilsberg"įvedė specialiai Seimelio rinkimams skirtą paskaitų ir pasikalbėjimų ciklą, kurį kartodavo Berlyno, Hamburgo, Štutgarto, Leipcigo radijo stotys".
Tačiau didžiausią poveikį, gubernatoriaus manymu, padarė fiurerio pareiškimai Reichstage Niurnberge, kurie Vokietijos spaudos buvo vertinami kaip nukreipti prieš Lietuvą ("Fiureris įspėja Lietuvą"), tuomečio ministro pirmininko 1935 m. rugsėjo 9 d. kalba vienoje iš demonstracijų prie Lietuvos sienos, taip pat Rytų Prūsijos valdžios prezidento straipsnis.
Nevertėtų atmesti ir ekonominės rinkimų rezultatų priežasties bei karo baimės faktoriaus.
Kai kuriuose dokumentuose minima, kad ūkininkams buvo žadama, jog jeigu rinkimų rezultatai bus naudingi vokiečiams, tai bus atidaryta siena ir "jie galės savo produktus taip brangiai parduoti kaip anksčiau ir tada vėl prasidės geras gyvenimas".
Darbininkams buvo žadama mokėti dvigubus atlyginimus. Buvo tvirtinama, kad "jeigu rinksite lietuvius tai taip bus kaip Didžiojoje Lietuvoje.
Negausite darbo ir eisite basi". Dar kitiems buvo pažadėtos materialinės dovanos.Lietuvių kilmės valstybės tarnautojai taip pat nerinko lietuviškų partijų atstovųdėl mažėjančių atlyginimų.
Kai kas, kaip priežastį, įžvelgė pasirinktą sudėtingą rinkimų techniką, taip pat lėtą rinkimų eigą, norą sukompromituoti rinkimų tvarką prieš atvykusius iš užsienio žurnalistus, išprovokuoti nerimą, gal net ir maištą.
1935 m. rinkimų atgarsiai užsienio žiniasklaidoje
Nemažai publikacijų buvo skirtos sudėtingai Lietuvos ekonominei, vidaus, užsienio politikos padėčiai, rinkimų organizavimui aprašyti.
Lenkų spaudoje buvo pastebėta prasta rinkimų organizacija, o Kraštas rinkimų metu apibūdintas taip: "Visame Klaipėdos krašte buvusi jaučiama kariška vokiečių nuotaika <...> Visų Klaipėdoje apsilankiusių korespondentų nuomonė buvusi vienoda, kad lietuviai silpnai ir neapgalvotai parengę rinkimų techniką".
1935-1936 metų Klaipėdos krašto gubernatorius Vladas Kurkauskas.
Vakarų žiniasklaida akcentavo rinkimų komplikuotumą ir apsunkintą rinkimų procedūrą, laukimą eilėje iki dešimties valandų, kai kurie leidiniai rinkimus įvardijo "skandalu ir chaosu", "atviru Lietuvos ir vokiečių kovos pavidalu", "slaptu kartu", spėjo, kad lietuviai sumušė nemažai rinkikų, įtarinėjo, kad Lietuvos valdžios pareigūnai klastojo rinkimų rezultatus ir pan.
Laikraštyje "The Times" prieš rinkimus pasirodė straipsnis, kuriame buvo rašoma, jog "Lietuvos vyriausybė turinti suprasti, kad jos per didelis užsimojimas suvereninėms teisėms gauti Klaipėdos administravime galįs tik suteikti naujų sunkumų signatarinėms valstybėms, kad ir kokiomis juodomis spalvomis vokiečių propaganda pieštų Klaipėdos krašto gyventojų likimą, Lietuvos Vyriausybė turinti dėl savęs ir dėl Tautų S-gos įvykdyti rinkimus tokiu būdu, kuris parodytų pasauliui jos nešališkumą".
Iš užsienio spaudos išsiskyrė Prancūzų leidinys "Paris Soir", kuriame korespondentas pastebėjo, kad rinkimai vyksią "sujaudintoje atmosferoje, kurią sudariusi vokiečių propaganda".
O "Le Journal" korespondentas akcentavo, kad "Nuo to laiko, kai Vokietija uždariusi sieną lietuvių prekėms, Klaipėdos kaimiečių ir žvejų būvis labai pablogėjęs, todėl esą tikra, kad jie greičiausiai balsuos už vokiečius negu lietuvius".
To paties žurnalo korespondentas aprašė, kaip pats "matęs, kaip vienas vokietis per mėnesį laiko sugebėjęs lietuvišką žvejo šeimą, kurioje korespondentas gyvenęs, įtikinti, jog vienintelis jų priešas esanti Lietuva".
Detaliau apie teisinius 1935 m. vykusių Klaipėdos krašto Seimelio rinkimų aspektus bei daugiau faktų iš archyvų skaityti autorės laisvai internete prieinamame straipsnyje "Klaipėdos krašto Seimelio 1935 m. rinkimai" žurnale "Logos" 2019, Nr. 101, p. 181-194.
Ieva Deviatnikovaitė yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą