Visi architekto darbai, išlikę iki šių dienų, yra saugomi Vokietijos valstybės, kai kurie - UNESCO. Visi, išskyrus kalėjimą Įsrutyje, kurio projektą taip pat sukūrė jis.
1965 m. senasis Prūsijos kalėjimas Įsrutyje, rusų pervadintame į Černiachovską, buvo paverstas psichiatrijos ligonine. Joje masiškai "gydyti" disidentai.
1975 m. Helsinkyje 35 valstybės, tarp jų ir Sovietų Sąjunga, pasirašė Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamąjį aktą, kuriuo įsipareigojo gerbti žmogaus teises. Akademiko Andrejaus Sacharovo aplinkoje gimė mintis steigti Helsinkio grupes ir apie įsipareigojimų pažeidimus informuoti pasaulio visuomenę.
Pirmoji Helsinkio grupė susikūrė Maskvoje 1976 m., tais pat metais tokia atsirado ir Lietuvoje. Vakarus pasiekė nemažai Helsinkio grupių dokumentų, atskleidusių žmogaus teisių pažeidimus, tarp jų - piktnaudžiavimą psichiatrija.
Amerikiečių viešnagė
1983 m. Sovietų Sąjungos psichiatrai buvo pašalinti iš Pasaulinės psichiatrų organizacijos. Motyvas - psichiatrinėse ligoninėse laikomi žmonės, turintys kitokius politinius ir religinius įsitikinimus. Šie žmonės buvo "gydomi" psichotropinėmis medžiagomis ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką.
Sovietai kaltinimus neigė. Užsienio reikalų ministerija sutiko priimti inspektorių komisiją "šmeižtui paneigti". Nors inspektorių viešnagei priešinosi SSRS psichiatrų sąjunga ir Sveikatos ministerija, galiausiai nutarta komisiją įsileisti.
1989 metų vasario bei kovo mėnesiais SSRS aplankė 25 amerikiečiai, tarp kurių buvo psichiatrų, juristų, žmogaus teisių gynėjų, psichologų ir vertėjų. Sudarytos 4 grupės. Trys iš jų bendravo su buvusiais pacientais, viena lankėsi ligoninėse Kazanėje, Vilniuje, Kaune ir Černiachovske (buv. Įsrutyje). Kauno ir Vilniaus ligoninės buvo pripažintos normaliomis. Didžiausią siaubą lankytojams kėlė gydymo įstaiga Kazanėje.
Užsieniečiai iš Kauno autobusu vyko į Černiachovską, o iš čia išvyko traukiniu Maskvos kryptimi. Černiachovske lankytasi dėl čia laikyto rusų disidento generolo Piotro Grigorenkos.
Černiachovsko psichiatrijos įstaiga buvo įkurta 1965 m. Prūsijos laikų kalėjime. 1989 m. jos kontrolę iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė Sveikatos reikalų ministerija. Daugiausiai pacientų ligoninėje buvo 1978 m. - 740 žmonių.
Lankantis komisijai, joje buvo 446 "ligoniai". Pagal išlikusią komisijos rašytą ataskaitą, 75 proc. iš jų diagnozuota šizofrenija. Be jų, būta alkoholikų, epileptikų, psichikos ligonių ir 63 kriminaliniai nusikaltėliai, nuteisti už valstybinio turto grobstymą bei chuliganizmą.
Dirbo 16 psichiatrų, tiek pat kitų gydytojų, 96 sanitarai, 16 administracijos darbuotojų, 90 sargybinių ir VRM kareivių. Sargybiniai buvo pavaldūs ne vyr. gydytojui, bet KGB karininkui (majorui). Ligoniai laikyti kalėjimo sąlygomis (plieninės kamerų-palatų durys, sargybos bokšteliai ir t. t.), poilsio zonos naujai pritaikytos tik darbuotojams. Palatos rakinamos, ligoniai į tualetą leidžiami tik tam tikromis valandomis, pagal šviesos signalą. Pasivaikščioti skirtos 2-3 val. per dieną priklausomai nuo oro sąlygų.
1981 m. šioje ligoninėje kilo pasipriešinimas. Pacientai užsibarikadavo, gydytoją ir sanitarę paėmė įkaitais ir suleido jiems vaistų. Į ligoninę buvo iškviestas pastiprinimas. Ligonius mėtė pro langus, buvo daug sužeistųjų. Daugelis pacientų buvo išsiųsti į kitas ligonines. Liudytoją, pavarde Sidenko, kuris viską matė, uždarė į izoliatorių.
KITI K. F. Šinkelio architektūros kūriniai: bažnyčia Karaliaučiuje (sunaikinta 1950 m.), Šarlotenhofo rūmai Potsdame, Senasis muziejus bei Dramos teatras Berlyne, Babelsbergo rūmai netoli Potsdamo... ("Wikipedia", "Fotolia" nuotr.)
Komisijos ataskaitoje rašoma, kad su įstaigos viršininku buvo bandyta kalbėti apie tai, kodėl pacientai neturi teismo sprendimo, negauna pašto ir neturi galimybės skųstis. Minima, kad klausimo dėl Grigorenkos nepavyko išsiaiškinti.
Vienas iš disidentų papasakojo, kad berniukui, apkaltintam vagyste, į visus pirštus buvo padarytos injekcijos: stiprūs skausmai esą turėjo jį sustabdyti nuo tokios veiklos.
Kalbėdami apie žiaurų elgesį su ligoniais, pacientai dažniausiai minėjo gydytojo Podriačnikovo pavardę. Ją minėjo ne tik pacientai, bet ir kiti gydytojai. Tai aukštas, žilas vyras su viena akimi. Agresyvus, įnirtingai kramtąs savo nagus. Kitas gydytojas, pavarde Bezerovas, sakė, kad pacientų "nusikalstamai dvasiai" sulaužyti reikia maždaug 5 metų. Paklaustas apie ligonių savižudybes, atsakė, jog tokių atvejų pasitaiko du tris kartus per metus, bet ne visiems pavyksta.
Pacientai, paklausti apie šunų naudojimą, atsakė, kad to atsisakyta likus trims dienoms iki komisijos atvykimo.
Minėtos komisijos atstovai Černiachovsko ligoninėje kalbino ir tuo metu čia uždarytą lietuvį - Gimantą (turbūt Algimantą. - Red. past.) Čekanavičių, Stasio, gimusį 1959 m. Kaune. Jis 1977 m. atsisakė tarnauti sovietų kariuomenėje. Iš pradžių buvo uždarytas į Kauno psichiatrinę ligoninę ir "gydytas" medikamentais; išrašytas, bet netrukus apkaltintas pavogęs ligoninės apklotą ir už tai trejiems metams išsiųstas į Černiachovsko psichiatrinę. Cituojami Čekanavičiaus žodžiai: "Žinote, kas yra žmogaus teisės blogio imperijoje? Jie su tavimi elgiasi kaip su vergu arba bandomuoju triušiu. Čia jūs matote tikrą sovietų imperijos veidą. Jiems nėra jokių ribų." Čekanavičius vardijo pavardes disidentų, kurie čia mirė arba buvo nužudyti.
Kitas pacientas, buvęs inžinierius, sakėsi čia laikomas todėl, kad bandė gauti užsienio pasą. Jį iš pradžių uždarė į psichiatrijos ligoninę Kaliningrade, o dabar jis jau 20 mėnesių "gydomas" Černiachovske. Šis žmogus teigė nesutinkantis su jam nustatyta diagnoze, rašoma ataskaitoje.
P. S.
1989 m. gruodį VIII pasaulinės psichiatrų sąjungos kongrese Atėnuose Sovietų Sąjunga pasiekė, kad būtų atkurta jos narystė šioje bendrijoje.
Šaltinis. Medžiaga buvo publikuota vokiečių laikraštyje "Insterburger Brief", 1990 m., Nr. 3, 4.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą