Profesorius Algimantas Kirkutis: „Vydūnistikos žaizdrą Lietuvoje būtina nuolat nenuilstamai pūsti, kalti geležį kol karšta"

Profesorius Algimantas Kirkutis: „Vydūnistikos žaizdrą Lietuvoje būtina nuolat nenuilstamai pūsti, kalti geležį kol karšta"

Vilhelmo Storostos - Vydūno įvairiapusė veikla, jo kūrybinis palikimas, dar ilgai išliks aktualus ir reikšmingas mūsų šalies kultūriniam - dvasiniam atgimimui, prieš 150 metų skleidėsi Mažojoje Lietuvoje bei konkrečiai Klaipėdos krašte. Sveikos gyvensenos propaguotojui Vydūnui ypač rūpėjo „tauresnio žmoniškumo užtekėjimas“, todėl jis ragino tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos lietuvių tautos sukurtose vertybėse, „didėti iš vidaus“.

Jau 20 metų Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe, pagerbiant didžiojo Tautos šauklio, sveikatingumo ugdytojo Vydūno gimimo metines, kasmet tradiciškai rengia tarptautines mokslines – praktines konferencijas - „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“, kurių metu galima pasisemti vydūniškosios išminties, susipažinti su naujovėmis sveikos gyvensenos srityje.

Šiemet minėtoji konferencija buvo skirta Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto 20-mečiui, kurio atsiradimui ženkliai pasidarbavo prisiekęs vydūnistas, Seimo narys, prof. Algimantas KIRKUTIS, aktyviai remiantis naująją iniciatyvą - lapkričio 22 dieną KU Mažojoje prasidėsiantį kultūros renginių ciklą „Vydūnas – Tautai ir valstybei“.

- Gerbiamas Algimantai, ar nemanote, jog kalbant apie Vydūno idėjų, humanizmo vertybių palikimo sklaidą, labai svarbus faktorius – bendruomenės sutelktumas, bet kadangi mūsų pilietinė visuomenė yra supriešinta ir susiskaldžiusi (matyt, neveltui liaudyje prigijo posakis – „du lietuviai, trys partijos“), tai ir vydūniečių gretose stinga darnos bei susiklausymo, nėra taip, kad visi Vydūną propaguojantys upeliai susibėgtų į vieną simbolinį centrą, kuriuo galėtų tapti Klaipėdos universitetas?

- "Mes Lietuvos vaikai stovėsim vienširdžiai, / Tvirta dora, rankoj ranka / Visi už Lietuvą, Tėvynę Lietuvą“ – pagrindinės Vydūno idėjos, jo paties žodžiais tariant, – tautiškumo, tautos vienijimo bei suverenios valstybės išlikimo idėjos.

Todėl, man atrodo, suvienijimas Lietuvoje žmonių, kurie mąsto panašiai kaip Vydūnas, yra ypatingai svarbus dalykas. Ne tiek svarbu, ar tie patriotiški žmonės yra šimtaprocentiniai vydūniečiai, ar kiek mažiau, bet jeigu jie mato pilietinėje - kultūrinėje Vydūno idėjų propagavimo veikloje prasmę, tai tikrai vertėtų pasistengti visus tuos žmones sujungti į vieną pilietinį frontą.

Vydūnas. Vikipedija.lt nuotr.

Būdami matomi ir girdimi, jie galėtų pritraukti ir kitus žmones bendrai veiklai, siekiant tauraus tikslo mūsų tautos ir valstybės labui.

Toks tautiečių vienijimasis būtų savotiškas katalizatorius pastaruoju metu ypač reikalingas Lietuvai.

Todėl, mano nuomone, Klaipėdos universitetas galėtų imtis šios kilnios misijos, nes tai būtų tikrai naudingas ir prasmingas darbas, pasitarnausiantis žmonių pilietiškumo brandai.

- Ko gero, sutelkti tautiečius bendrai veiklai nėra lengvas uždavinys, jei net Vydūno idėjinį, kultūrinį palikimą propaguojančių bendrijų tarpe pasireiškia tam tikra priešprieša, jei nėra darnaus sutarimo. Tarkim, šalia 1988 metais įsteigtos Vydūno draugijos, kurios garbės pirmininkas yra dr. Vacys Bagdonavičius, ženkliai vėliau atsirado tariamai mokslinis padalinys „Vydūno šviesa“, viešoji įstaiga „Mažosios Lietuvos kultūra“ bei kiti vydūnistikos židiniai, kurie lyg ir turėtų konsoliduotis, veikti išvien?

- Aš nemanau, kad tai rimta problema, nes žmonės pagal savo supratimo lygį įsijungia į vienokią ar kitokią veiklą. Faktiškai bet kuriuo momentu, vienokiu ar kitokiu būdu, gali pasireikšti ne tik profesionalus akademinis lygmuo, bet ir kur kas žemesnės grandys.

Jūsų paminėtas dr. Vacys Bagdonavičius, buvęs instituto direktorius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas, žinomas mokslininkas, profesorius, yra bene daugiausiai tyrinėjęs Vydūno gyvenimą, jo kūrybinį palikimą.

Tai iš tiesų labai profesionalus vydūnistas, kuriam pavyko sutelkti į Vydūno draugiją bendraminčių grupę, profesionaliai užsiimančią šia veikla. Mano nuomone, dr. V. Bagdonavičiaus įsteigta Vydūno draugija - aukščiausias lygis vydūnistikoje, sutelkęs rimtam darbui profesionalius žmones.

Betgi yra Lietuvoje ir žemesnių pakopų, saviveiklinių bendrijų, kurios pritaria Vydūno idėjoms, užsiima jų sklaida ir propagavimu. Man atrodo, čia tikrai nereikėtų supriešinti vienų su kitais, bet stengtis žmones konsoliduoti bendrai veiklai, drauge judant ta pačia kryptimi, kurią mums yra nušvietęs Vydūnas su savo filosofinėmis, tautinėmis, pilietinėmis sveikos gyvensenos idėjomis.

- Kaip suprantu, profesionalaus vydūnisto, publicisto, rašytojo, filosofo dr. Vacio Bagdonavičiaus ženklus indėlis prieš daugel metų uostamiesčio Alma mater formuojant Sveikatos mokslų fakultetą, jokių abejonių Seimo nariui, prof. Algimantui Kirkučiui nekelia?

- Vydūno draugijos garbės pirmininko, filosofo dr. V. Bagdonavičiaus indėlis išties unikalus. Tai praktiškai yra filosofinė, mokslinė jungtis tarp Vydūno palikimo ir nūdienos realijų 21 amžiaus Lietuvoje.

Kaip žinote, Vacys Bagdonavičius visą savo gyvenimą pašventė Vydūno idėjų interpretavimui, tautiškumo idėjų kilmės ir svarbos šiuolaikiniam gyvenimui išaiškinimui. Man, asmeniškai, jo atlikti fundamentalūs moksliniai darbai labai daug padėjo Klaipėdos universitete brandinant Sveikatos mokslų fakulteto idėją.

Būtent dr. V. Bagdonavičius man padėjo aiškiau suvokti pagrindinius vydūnistikos postulatus – kas yra žmogaus sveikata, koks tai gyvenimo būdas ir pan. Vertybinė - ideologinė platforma, kuria dr. V. Bagdonavičius padeda mums geriau suprasti Vydūną savo moksliniais darbais, neabejotinai, svarbus indėlis.

Dr. Vacio BAGDONAVIČIAUS unikalus įdirbis vydūnistikos srityje – išties rimtas mokslinis pagrindas Vydūno kūrybinio palikimo propagavimui, pasitelkiant meninės raiškos formas.“

Jis, kaip profesionalus mokslininkas - interpretatorius, giliai išstudijavo Vydūno raštus. Geriausias pavyzdys, tautiečių tarpe populiari Vydūno knygelė „Sveikata, jaunumas, grožė“ palydima V. Bagdonavičiaus komentarais, išsamiai paaiškinančiais Vydūno teiginių reikšmę, jų aktualumą bei svarbą.

Netgi dabar, Klaipėdos universitete telkiantis bendram darbui į pilietinį judėjimą „Vydūno keliu“, organizuojant renginių ciklą „VYDŪNAS – TAUTAI ir VALSTYBEI“, dr. Vacio Bagdonavičiaus unikalus įdirbis vydūnistikos srityje – tai išties rimtas mokslinis pagrindas Vydūno kūrybinio palikimo propagavimui, pasitelkiant meninės raiškos formas.

- Reziumuojant, esate šauniai pasidarbavęs moksliniame - akademiniame lygmenyje propaguojant Vydūno idėjas, Klaipėdos universitete įsteigėte Sveikatos mokslų fakultetą, štai jau dvidešimt metų aktyviai dalyvaujate kasmet kovo pabaigoje Klaipėdoje rengiamose tarptautinėse mokslinėse konferencijose „Už skaidrią būtį ir sveiką gyvenseną Vydūno keliu“. Turbūt ne vien tik man vertėtų įsiklausyti į jūsų ekspertinę nuomonę, kad žmonės, susitelkę į Vydūno draugiją, kurios garbės pirmininkas yra dr. V. Bagdonavičius, jų fundamentalūs darbai turėtų tapti moksliniu branduoliu kitoms iniciatyvoms Lietuvoje propaguojant Vydūno kūrybinį palikimą, tame tarpe ir Klaipėdos universitete?

- Mano nuomone, jeigu Klaipėdos universitetas vydūnistikos propagavimo srityje imasi naujos iniciatyvos „VYDŪNAS – TAUTAI ir VALSTYBEI“, suteikia bazę Vydūno kūrybinio palikimo propagavimui, tai, be abejo, reikia tuo naudotis. Nuoširdžiai sveikinu ir palaikau. Tik aš norėčiau pabrėžti, kad Vydūnas ne vien tik Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos, visos lietuvių tautos dvasinis vedlys.

Vilniaus universitetas vydūnistikos srityje drauge su dr. V. Bagdonavičiumi atliko labai didelį ir svarbu darbą. Taip pat ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto tikrai ženklus įdirbis propaguojant Vydūno idėjas.

Galbūt ne taip svarbu, kuriame Lietuvos mieste yra propaguojamos Vydūno idėjos, jo kūrybinis palikimas.

Bet kokia nauja iniciatyva Klaipėdos universitete yra sveikintina ir aš mielai prisidėsiu, nes tokio pobūdžio kultūrinė, mokslinė, švietėjiška veikla, neabejotinai, prasminga ir naudinga.

Tikiuosi, jog Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje pradedant renginių ciklą „VYDŪNAS – TAUTAI ir VALSTYBEI“ nebūsite pasyvus stebėtojas, bet aktyvus dalyvis, ir mes drauge, pasiraitoję rankoves, minkysime tą pačią „vydūnietišką tešlą“?

Tą „tešlą“ aš minkau visą savo gyvenimą nuo pat vaikystės, o pastaruosius dvidešimt metų netgi labai aktyviai minkiau. Ir tikrai nežadu mažinti savo aktyvumą šioje srityje. Vydūnistikos žaizdrą Lietuvoje būtina nuolat nenuilstamai pūsti, kalti geležį kol karšta!..

- Tačiau neatmetate galimybės sugrįžti į Klaipėdos Alma mater?

- Aš visą laiką sakiau, kad mano kūnas Vilniuje, bet siela liko Klaipėdoje. Norėčiau vėl sujungti sielą su kūnu.

- Dėkoju už pokalbį. Teisingo apsisprendimo ir kūrybinės jums sėkmės, pratęsiant „vydūnietiškos tešlos“ minkymą Klaipėdos universitete.

Š. m. lapkričio 22 d. 17 val. Klaipėdos universitete, Mažojoje auloje, pradedame kultūros renginių ciklą „VYDŪNAS - TAUTAI ir VALSTYBEI". Pirmojo renginio metu bus pristatyta Vaclovo Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės - Linartienės monografija „Vydūnas", dalyvaujant knygos autoriams, o taip pat Klaipėdos universiteto chorui „Pajūrio aidos“, meno vadovas ir dirigentas doc. Algirdas Šumskis.

Organizatoriai: Klaipėdos universitetas, Vydūno draugija, Seimo nariai - prof. Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis.

Kviečiame patriotiškai nusiteikusius tautiečius, studentiją ir senjorus aktyviai dalyvauti diskusijose. Įėjimas laisvas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder