Vardai. Jokūbas Stiklorius

J. Stiklorius mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje. 1890 m. Ragainėje su bendraminčiais įsteigė draugiją "Rambynas". Dalyvavo Birutės draugijos veikloje Tilžėje.

1893-1918 m. tarnavo vokiečių kariuomenėje Karaliaučiuje, Gumbinėje, Tilžėje. 1910 m. kartu su kitais įsteigė Gumbinės lietuvių draugiją.

1912-1913 m. J. Stiklorius Tilžėje leido laikraštį "Lietuviškai vokiškas savaitraštis" (išėjo 61 numeris), kuris lietuvių ir vokiečių kalbomis skelbė žinias iš Lietuvos ir kitų šalių, pasakas, lietuvių rašytojų kūrinių fragmentus, perspausdindavo straipsnius iš Lietuvos periodikos (redagavo Enzys Jagomastas).

1918 m. J. Stiklorius apsigyveno Tilžėje. 1919 m. įsteigė laikraštį "Prūsų lietuvių balsas", pats jį redagavo. Nuo 1920 m., kai J. Stiklorius persikėlė į Klaipėdą, iki 1923 m. šis laikraštis ėjo čia, uostamiestyje. Jo redakcijoje dirbo ir Ieva Simonaitytė.

Klaipėdoje J. Stiklorius įsteigė spaudos akcinę bendrovę "Rytas", kuri leido lietuviškus leidinius. Penkerius metus jis buvo šios bendrovės direktorius.

1919-1926 m. J. Stiklorius rūpinosi prūsų lietuvių vienybe, buvo išrinktas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos sekretoriumi, Klaipėdos krašto tarybos generaliniu sekretoriumi, rūpinosi krašto sujungimo su Lietuva reikalais. Vokiečių persekiotas ir kalintas dėl lietuviškos veiklos.

1922 m. kartu su kitais įsteigė "Aukuro" draugiją. Po 1923 m. buvo vienas iš Tautinio lietuvių banko steigėjų. 1924 m. įsteigė spaudos bendrovę "Sargas", kuri leido "Pajūrio sargą", "Klaipėdos žinias".

J. Stiklorius rūpinosi lietuviškosios Klaipėdos muzikos mokyklos (vadintos konservatorija), Klaipėdos operos ir kitų kultūros bei visuomeninių organizacijų steigimu.

Vokiečiams okupavus Klaipėdą, 1939 m. nacių buvo suimtas ir keletą dienų kalinamas. Po to persikėlė į Kauną. Čia 1941 m. birželį enkavėdistai suėmė jo sūnų Jurgį ir ištrėmė į Sibirą. Ten jis buvo nukankintas.

J. Stiklorius mirė 1942 m. vasario 19 d. Kaune.

Kitas sūnus - Jonas Arvydas (gimęs 1914 m. Tilžėje, 1932 m. baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją) 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. persikėlė į JAV. Tapo teisės daktaru, dirbo advokatu. 1992 m. lankėsi Klaipėdoje. 1999 m. Filadelfijoje mirė. Pagal paskutinę valią jo pelenai buvo išbarstyti Baltijos jūroje ties Klaipėda.

Jokūbo Stikloriaus dukra Ieva (gimusi 1909 m. Gumbinėje, Klaipėdoje baigusi vokiečių mergaičių gimnaziją) palaidota Liubeke 1991 m.

RAGAINĖS mokytojų seminarija, kur mokėsi J. Stiklorius. (Bildarchiv-ostpreussen.de)

PRŪSŲ lietuvių balsas. 1919 m., Tilžė. Leido ir redagavo J. Stiklorius. Ėjo 1919-1920 m. Tilžėje, 1920-1923 m. Klaipėdoje. Uostamiesčio redakcijoje dirbo ir Ieva Simonaitytė.

VYNERIO promenada 1 (dabar Šaulių g. 31), namas Klaipėdoje, kur gyveno Jokūbas Stiklorius. (Iš Klaipėdos aps. I. Simonaitytės VB archyvo, Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka, 1988 m.)

VEIDAI. 1934 m. "Aukuro" draugijos kvietimu Klaipėdoje lankėsi garsus rusų operos dainininkas Fiodoras Šaliapinas. Jis dalyvavo Klaipėdos operos repeticijose. Dainininkas nuotraukoje sėdi stalūgaly centre, jam iš šonų - Jokūbas Stiklorius bei operos dainininkė Marija Bručkienė; šalia jos - Jurgis Stiklorius (su akinukais). Pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės sėdi dirigentas Jeronimas Kačinskas.

1934 m. pabaigoje miesto teatre įvyko lietuviškosios Klaipėdos operos spektaklio - Džiuzepės Verdžio "Traviatos" - premjera. Klaipėdos opera gyvavo vos vieną sezoną, parodė 17 spektaklių. Kitam sezonui negavo valdžios finansavimo ir žlugo. 

LIETUVIŠKOS spaudos bendrovė "Rytas" 1921 m. įsikūrė Turgaus gatvėje (buv. Marktstrasse 48/49), pastate, kuriame 1848 m. buvo atidarytas viešbutis "Britisch Hotel", nuo 1915 m. vadinęsis "Berliner Hof". "Ryto" bendrovė veikė iki 1939 m. J. Stiklorius jai vadovavo 1921-1926 m.

MODERNŪS bendrovės rūmai atidaryti 1925 m. Simono Dacho gatvėje (dabar Daukanto). 1939 m. bendrovė likviduota. Iki 1944 m. čia veikė spaudos įmonė "Druckhaus Gutenberg".

LEIDYKLOS knygynas XX a. 3 dešimtmetyje. (Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo)

J. Stikloriaus vardas siejamas su "Ryto" spaustuvės, "Aukuro" draugijos, Muzikos mokyklos (Konservatorijos), Klaipėdos operos ir kitų visuomeninių bei kultūros organizacijų uostamiestyje steigimu ir veikla.