Pradedami kormoranų gausos reguliavimo darbai

Darbus atliks LR aplinkos ministerijos konkursą laimėjęs individualią veiklą vykdantis Saulius Rumbutis.

Juodkrantės kormoranų kolonija

Preliminarių skaičiavimų duomenimis pastaraisiais metais Juodkrantės kolonijoje kasmet peri apie 3 000 kormoranų porų. Dėka kasmet atliekamų gausos reguliavimo darbų perinčių kormoranų skaičius jau kelis metus yra stabilus, tačiau susiformavo kelios naujos kolonijos Klaipėdos rajone ir Šilutės r. Rusnės žuvininkystės tvenkiniuose.

„Kormoranai jau yra sugrįžę ir didžioji jų dalis jau peri, o kiti dar tik ruošiasi , tad pradėti gausos reguliavimo darbus planuojama netrukus.

Numatyta, jog Juodkrantės kolonijoje jauniklius turi užauginti apie 1 500 porų. Per numatytą laikotarpį turime numatę kelias dešimtis kontrolinių lipimų į lizdus. Perintys kormoranai, kaip ir ankstesniais metais, bus baidomi naudojant petardas“, – pasakoja S. Rumbutis.

S. Rumbutis yra įsipareigojęs atlikti ir kormoranų kolonijų apskaitas Lukšto, Rūžo ir Apvardų ežeruose, bei Garnių ežero saloje. Ten taip pat aptiktos šių paukščių kolonijos. Iš viso Lietuvoje yra 10 įvairaus dydžio didžiųjų kormoranų kolonijų.

Užsienio šalių praktika

Juodkrantėje yra įprasta kormoranus baidyti petardomis, nes lizdai yra aukštai medžiuose. Pabaidyti paukščiai kuriam laikui palieka lizdus, kiaušiniai atšala ir iš jų neišsirita jaunikliai. Žemai perinčių paukščių populiacija užsienyje yra kontroliuojama specialia priemone padengiant paukščių kiaušinius. Ši priemonė „uždaro“ kiaušinio lukšte esančias poras ir jaunikliai neišsirita. Tokiu būdu Danijoje 60 000 kormoranų populiacija buvo sumažinta perpus.

Kaimyninėje Lenkijoje dėl kormoranų kolonijų baidymų buvo pasiektas atvirkštinis efektas. Dėl pradėtų baidymų buvusi viena didelė kolonija išplito į kitas vietoves ir kontroliuoti paukščių plitimą pasidarė žymiai sudėtingiau.

Kormoranų reputacija

Kaip pastebi biologė Jūratė Zarankaitė, kormoranų, kaip blogų paukščių reputacija išties yra nepelnytai sugadinta. Specialistės manymu, pagrindiniai šiems paukščiams metami kaltinimai – žuvies ir miškų naikinimas yra daugiau susijęs su paties žmogaus veikla. Jūratės teigimu, gamtoje viskas taip ir sutvarkyta, kad jei yra žuvies, yra ir tam skirta paukščių rūšis. Kormoranai minta smulkiąja žuvimi ir jų racioną pagrinde sudaro grundalas, kuris priskiriamas prie parazitinių žuvų. Biologės teigimu, pernelyg atkaklus kišimasis į gamtos procesus ilgainiui gali sukelti neigiamų padarinių.