52 metrų aukščio kopoje ir jos prieigose bus nutiesti nauji pėsčiųjų bei dviračių, pažintiniai takai, įrengtas apšvietimas, dvi apžvalgos aikštelės (regyklos) su žiūronais, pastatyti informaciniai stendai, iškirsti menkaverčiai krūmynai, objektas pritaikytas neįgaliesiems.
„Urbo kalnas Nidai turi didžiulę simbolinę prasmę, susijusią su naujo, saugaus gyvenimo pradžia, nes XIX amžiuje ši kopa grasino užpustyti kaimelį. Ji buvo sėkmingai apželdinta pirmą kartą panaudojant kalnapušes. Tarpukariu poilsiautojai eidavo prie jūros būtent per šią kopą. Tačiau jau nuo sovietmečio ji nematė tvarkybos darbų. Dabar nėra net informacinių nuorodų, kaip iš Nidos centro nukeliauti prie švyturio. Neatskleista ir paties kalno, kaip gamtos paminklo, istorija. Sutvarkę šią erdvę ir pritaikę ją poilsiui, pažintiniam turizmui turėsime dar vieną perlą kurorte“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.
Darbai Urbo kalne turėtų prasidėti kitų metų pavasarį.
Reikšmingas simbolis
Kol žmonių rankomis nebuvo supiltas apie 200 metų istoriją skaičiuojantis, pajūriu per visą neriją nutįsęs apsauginis kopagūbris, pusiasalio kaimams nuolat grasino keliaujantis smėlis. Jis pasiglemžė ir pirmąsias dvi Nidos gyvenvietes, buvusias į pietus nuo dabartinės.
XIX amžiaus pradžioje iškilo grėsmė po smėliu būti palaidotai ir trečiajai Nidai, prie kurios vis labiau artėjo pustoma Urbo kopa. Jos papėdėje labai svarbią smuklę keliaujantiesiems Neringos pašto keliu turėjo pašto stoties prižiūrėtojas Gotlybas Dovydas Kuvertas. Gelbėdamas Nidą ir pašto kelią, jis pradėjo tvirtinti ir apsodinti pustomus smėlynus, esančius tarp apsauginio kopagūbrio ir Urbo bei Angių kalno kopų.
Mirus tėvui, kopų apželdinimo ėmėsi jo sūnus Georgas Dovydas. Jis pastebėjo, kad paprastosios pušys labai greitai užnešamos smėliu ir nėra pati veiksmingiausia priemonė siekiant sustabdyti kopos slinkimą. Smuklininkas buvo pirmasis, panaudojęs kalnapušes kopų slinkimui stabdyti. Tai – žemaūgiai, tačiau labai tankiomis ir išsikerojusiomis šaknimis medžiai.
1874 metais Urbo kalnas pagaliau buvo apsodintas, tais pačiais metais ant jo pastatytas mūrinis švyturys (jis susprogdintas 1944-aisiais). „Sėkmingas Urbo kalno sutvirtinimas inspiravo didelio masto darbus, juos organizuoti 1880–1910 metais ėmėsi Prūsijos valdžia. Tai daryti nebebuvo sunku, nes jau buvo žinoma kaip. Tam pasitelktas sėkmingas Urbo kalno pavyzdys, išgelbėjęs trečiąją Nidą nuo užpustymo. Taigi Urbo kalnas yra naujo Kuršių nerijos istorijos laikotarpio pradžios simbolis. Nebelikus užpustymo pavojaus, pasikeitė žmonių gyvenimo būdas, architektūra, užsiėmimai ir verslas. XX amžiaus pradžioje visos nerijos žvejų gyvenvietės pamažu virto pajūrio kurortais“, – pasakojo A. Feser.
Dabar poilsiautojai pro Urbo kopą praeina, į ją įkopia tik dėl švyturio, o itin svarbios kalno apželdinimo aplinkybės lieka užmarštyje. Sutvarkius objektą ši situacija turėtų kardinaliai pasikeisti.
Anot KNNP vadovės, dabar poilsiautojai pro Urbo kopą praeina, į ją įkopia tik dėl 1953 metais pastatyto švyturio, o itin svarbios kalno apželdinimo aplinkybės lieka užmarštyje. Ši situacija turėtų kardinaliai pasikeisti sutvarkius objektą.
Naujas rūbas
Neringos savivaldybė „Lietuvos žinias“ informavo, kad Urbo kalnui tvarkyti skirta per 554 tūkst. eurų (471 tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų ir per 83 tūkst. eurų – Neringos savivaldybės lėšų). Municipalinė valdžia neseniai išdavė statybos leidimą, tad dabar projektas bus pristatomas visuomenei, skelbiamas rangos darbų konkursas. Urbo kalną planuojama sutvarkyti iki kitų metų pabaigos.
Pažymima, jog ilgus dešimtmečius netvarkyta 59 ha dydžio gamtos paminklu paskelbto Urbo kalno teritorija apžėlė menkaverčiais medžiais ir krūmais, priviso invazinių rūšių, išsikerojo seni kalnapušynai, todėl nebėra galimybės grožėtis nuo kopos atsiveriančiomis Kuršių nerijos panoramomis. Nuo sovietinių laikų čia pakloti kietos dangos takai, kurie jau nesaugūs vaikščioti, o neįgaliesiems visiškai nepritaikyti.
Įgyvendinant projektą Urbo kalne numatoma atlikti kraštotvarkos kirtimus atidengiant panoraminius vaizdus, išvalant kopą nuo invazinių želdynų. Skirtingose vietose su atsiveriančiais vaizdais į Parnidžio kopą, marias, senąją Nidos bažnyčią bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Taip pat bus įrengti keli edukaciniai maršrutai: pagrindinis supažindins su geomorfologiniu gamtos paminklu, o kitas – su paveldo objektais. Dar vienas takas drieksis kopos prieigose ir bus skirtas vaikams: jis bus medinis, su įvairiais kliūčių ruožais, pakilimais, nusileidimais, praplatėjimais ir kt. Aikštelėse siūloma pateikti pažintinę-edukacinę informaciją su mįslėmis, užduotimis.
Planuojama įrengti patrauklias ir aiškias prieigas nuo Nidos centro iki Urbo kalno bei švyturio, kad žmonės, jau būdami kurorto centre, galėtų sužinoti, kaip pasiekti šį lankytiną objektą. Beje, sovietmečiu patiesta danga bus demontuojama ir rekonstruojama į smėlio ir žvyro stabilizuotas grunto dangas. Esami statūs laiptai iš betoninių plytelių – išardyti, o vietoj jų pastatyti ilgaamžiai ažūriniai rūdinto metalo laiptai. Projekte numatyta, kad neįgalieji, turintys judėjimo negalią, galės privažiuoti iki pat švyturio.
Deja, šis Urbo kalno tvarkybos etapas nepalies paties švyturio bei į jį vedančių senų laiptų. Nuspręsta, kad visam Nidos švyturio statinių kompleksui sutvarkyti ateityje bus rengiamas atskiras projektas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą