Pajūrio regioniniame parke privačius žemės sklypus turintys šeimininkai sujudo. Šiuo metu rengiamas parko teritorijos tvarkymo planas, kuriuo iš naujo apsprendžiamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Kitaip tariant, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dar kartą sprendžia vienos unikaliausių vietų Lietuvoje užstatymą. Raminama, kad esamoms sodyboms ar rekreacinės paskirties objektams negresia Neringos likimas, kai nelegaliai saugomoje teritorijoje iškilusius statinius liepta nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tačiau statinių dar neturintys žemių savininkai šioje Karklės dalyje valstybę spaudžia atlaisvinti vadeles statyboms ir taip pakelti jų žemių vertę.
Negriaus, bet ribos
Pajūrio regioninis parkas apima maždaug 6 000 hektarų teritoriją. Beveik 80-yje proc. teritorijos užima draustiniai, 4 proc. – rezervatai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ypač griežtai kontroliuoja statybas unikalaus kraštovaizdžio ir ekosistemos zonoje. Tačiau žemės sklypų savininkai nėra patenkinti valstybės nustatytais griežtais draudimais. Dauguma įsitikinę, kad valstybė turėtų leisti jiems laisvai disponuoti atgauta protėvių žeme. Tačiau valstybinė nuostata kitokia – Lietuvoje ir taip netrūksta žemės gyvenamiesiems plotams, tad saugomų teritorijų apstatyti negalima.
VSTT vadovė Rūta Baškytė informavo, kad tokie teritorijų tvarkymo planai rengiami kas dešimtmetį, tad ir šį kartą teritorija pertvarkoma taikantis prie pasikeitusios kraštovaizdžio bei gamtinių vertybių situacijos. „Esamų pastatų griauti neketiname, nes nėra tokios situacijos, kokia nustatyta Neringoje. Bet taip, kad būtų galima statyti kiekviename sklype, tikrai nebus“, – teigė R. Baškytė.
Masiškai nori statyti
Šiuo metu vyksta baigiamosios planavimo procedūros. Planą rengianti VĮ „Valstybės žemės fondas“, VSTT bei Pajūrio regioninio parko atstovai šią savaitę su projektu pakvietė susipažinti suinteresuotą visuomenės dalį. Kaip ir buvo galima tikėtis, jautrios teritorijos planavimas sukėlė aštrių diskusijų, o visi suinteresuotieji sunkiai tilpo parko direkcijos salėje. Dar iki viešo susitikimo planuotojai buvo gavę 111 pasiūlymų, ką plane reikėtų keisti prieš jį patvirtinant. Esą net 56 atvejais konkrečiai prašyta leisti sklypuose statybas, 30 prašymų gauta dėl statybų tose draustinių vietose, kur ji negalima. Visus siūlymus rengėjai privalo įvertinti per 20 darbo dienų.
Visgi žemių savininkai nuogąstauja, kad bent jau kol kas naujasis planas nelabai skiriasi nuo ankstesniojo. Esą į žmonių prašymus neatsižvelgta.
Bijo, kad pasikeis paskirtis
Gyventojų nepasitenkinimą pirmiausia sukėlė tai, kad naujajame plane pasikeitė teritorijų zonavimas. Esą dalis žmonių netikėtai sužinojo, kad jų žemė plane dabar „nuspalvinta“ žaliai, vadinasi, čia turėtų glūdėti miškai. Tačiau plano organizatoriai ir rengėjai gyventojus ramino, esą naujuoju planu tik išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, o ne keičiama paskirtis. Esą ten, kur stovi sodybos ar anksčiau leista jas statyti, draudimų nebus.
Anot VSTT, naujasis planas nenumato didesnių sugriežtinimų nei buvo ankstesniame dokumente. Esą kaip ir iki šiol draustiniuose statybos nebus galimos, jei juose anksčiau nėra buvusios sodybos. Tokį juridinį faktą senolių žemes atgavę artimieji gali nustatyti teisiniu keliu. Žemės ūkio paskirties plotuose statybos irgi galimos, tačiau viename sklype leidžiama statyti tik vieną sodybą.
Tačiau sklypų savininkų netenkina sklypų plotų suvaržymai. Pavyzdžiui, buferinėje apsaugos zonoje galima užstatyti tik 5 proc. sklypo. Tad net nedideliam namui pastatyti šeimininkas turėtų turėti apie 20 a sklypą. Vienkiemius įrengti leidžiama ne mažesnėje kaip 7 ha teritorijoje ir pan.
Svarbiausia – pridėtinė vertė?
Anot Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, draudimai statyti sodybas parke ir aplink jį nėra tokie neįveikiami, kaip atrodo. „Kiekvienas savininkas, kuris turi žemės, nori joje statyti arba kurti pridėtinę vertę. Vien mūsų parko buferinėje zonoje detaliaisiais planais yra suplanuota apie 2 000 sodybų – beveik Priekulės miestas. Šioje zonoje realizuota apie 150–200 planų. Vadinasi, to poreikio realiai nėra, kiek yra poreikis kurti pridėtinę vertę“, – įsitikinęs D. Nicius.
Pačiame Pajūrio regioniniame parke sodybos irgi gali kilti buvusiose teritorijose. „Regioninio parko teritorijoje, kiek egzistuoja senų sodybų, pagal dabartinį tvarkymo planą kas 2–3 sklype leidžiama statyba. Realiai jų terealizuota gal 10 proc.“, – „Bangai“ sakė parko direktorius.
Tačiau įstatymai užkerta kelią sodybas įsirengti tiems savininkams, kurie žemę atgavę esamoje miško teritorijoje.
Įtarimai: dėl vieno žmogaus
Visgi vietos gyventojai ar žemių savininkai šaiposi iš deklaracijų, esą statybos regioniniame parke ir jo apsaugos zonose leidžiamos. Susirinkę žmonės tikino, kad leidimų išdavimas vilkinamas, o VSTT įgaliojimai leidžia neatsižvelgti į patvirtintus detaliuosius planus ir statybas drausti.
Susirinkime priekaištų regioniniam parkui bei VSTT pažerta ir dėl esą vykdomo nuolaidžiavimo. „Pakelkite ranką visi tie susirinkusieji, kurių nors vieną prašymą planuotojai tenkino. Tokių nėra. Tačiau vieno žmogaus prašymai yra patenkinti, nes visas šitas planas rengtas vienam žmogui – Antanui Bosui. Kitiems jis tik sudrausmintas“, – apie galimai iš už šios istorijos kyšančias verslininko A. Boso ausis prabilo verslininkas Visvaldas Petryla. Anot jo, Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymo planas numato geresnį susisiekimą dviračių taku, vedančiu į A. Boso šeimai priklausantį pramogų kompleksą „Gamtos perlas“, esą atsiras galimybė plėsti ŽŪB „Aglaura“ nuomojamoje žemėje esantį elnyną ir kt.
Asmeninę naudą paneigė
Tačiau prieš tokius kaltinimus šoko ir VSTT, ir regioninio parko atstovai. „Kažkada reikia pradėti diskusijas. Tačiau turime apsispręsti, ar mes norime geresnio dokumento, ar norime likti prie senojo ir nieko nekeisti. Jei turite geresnių pasiūlymų, dėstykite“, – į priekaištus reagavo VSTT direktorė R. Baškytė.
Parko direktorius D. Nicius priminė, kad žymusis elnynas bei restoranas yra Šaipių draustinyje, tačiau pastatai – du buvę kariniai statiniai, kuriuos verslininkas restauravo. Jų paskirtis nuo privatizavimo 1995 m. nepakitusi – jie skirti rekreacijai. Esą A. Bosas veiklą čia vykdo legaliai.
Pats A. Bosas „Bangai“ neneigė, kad naujuoju pajūrio regioninio tvarkymo planu domėjosi, turėjo norų ir pastabų. Tačiau tai, kad planas neša asmeninę naudą, vadino nesąmone. „Ten minimum interesų turiu“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą