Ar dilgėlės puošia Kryžių kalną?

Turistų traukos vieta

Prie Kryžių kalno informacijos centro rikiuojasi turistų autobusai. Šimtai žmonių su fotoaparatais, vaizdo kameromis skuba ne tik panirti į kryžių jūrą, bet ir užfiksuoti šią vietą.

Centro darbuotojai pasakoja, kad dabar prasidėjo vienas didžiausių turistų antplūdžių. Pamatyti kalną atvažiuoja iš Azijos, Amerikos, Europos, Afrikos – „visas pasaulis važiuoja čia“.

Suskaičiuoja turistus kas ketvirtį. Praėjusį ketvirtį turistų buvo šiek tiek daugiau nei trys tūkstančiai, vasarą laukiama apie 30 tūkstančių lankytojų.

„Būna po 30 autobusų su turistais kiekvieną dieną. Žmonės sužavėti Kryžių kalnu. Ar niekam neužkliūna, kad jis toks apžėlęs? Ne. Kryžių kalną priima kaip natūralų dalyką, patinka toks, koks yra“, – tikino centro vadybininkė Lina Šukienė.

Kryžius užgožiančių piktžolių jūra

Užsieniečiai atidžiai apžiūri kryžius, fotografuoja, aptaria su bendrakeleiviais. Vaizdas aplink visą Kryžių kalną toks: prieigos nušienautos, tačiau ant piliakalnio tarp kryžių stiebiasi įvairiausios piktžolės.

Prie kalno sustoja geltonas mokyklinis autobusiukas. Pažyra Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos 6-7 klasių moksleivės su mokytojomis.

„Visoms čia labai patinka. Ne pirmą kartą atvažiuojame. Taip ramu – gera atmosfera. Ar piktžolės netrukdo? Tai yra kalno natūralumas“, – sakė mokytoja Irena Linkytė.

Vaikštome kalno takeliais, kai kur galima nusidilginti. Tarp žolių kaupiasi drėgmė.

Pasukus už kalno matyti nuvirtęs poros metrų dydžio kryžius, nupuvusiu galu. Kiek tolėliau už kalno sukrauti į krūvą kryžiai, kurie rasti nugriuvę, supuvę, sulūžę. Toje pačioje krūvoje sumesti rožiniai, šventųjų paveikslėliai, literatūra.

Pro kryžių krūvą praeidami vilnietis Vladas Baliukevičius su žmona tik juos apžiūri ir nueina į kalno gilumą.

„Labai gera vieta, tokia rami ir natūrali! Gera vieta susikaupti ir melstis. Tą ir darysime. Piktžolės gal ir nedera šioje vietoje, bet bendrai nuotaikai netrukdo“, – sakė pirmą kartą Kryžių kalną apžiūrintis ponas Vladas.

Kalną išravės liepą

Už Kryžių kalno priežiūrą atsakinga Meškuičių (Šiaulių rajonas) seniūnė Jolanta Baškienė patikina, kad žolė prie Kryžių kalno šienaujama tris kartus per metus: birželį, liepą prieš atlaidus ir rugsėjo pabaigoje.

„Tarp kryžių šienaujame kartą per metus – liepą, prieš atlaidus. Kruopštus ir sunkus rankų darbas. Reikia išravėti 2 hektarus ploto. Tai sunkiai prieinamos, tankiai kryžiais apstatytos vietos“, – paaiškina seniūnė.

Ne dėl lėšų stygiaus ravima tik vieną kartą: „Trūksta talkinančių žmonių. Šiemet priežiūrai buvo skirta 15 tūkstančių litų. Bet žolės toks spartus augimas, lyg kas ją papildomai tręštų. Tarsimės su specialistais, gal kuo nors nupurkšim, kad iki rudens taip smarkiai neužželtų“.

Kryžių kalną tvarkančių savanorių, pasak J. Baškienės, yra. Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais po dvi dienas organizuojamos talkos, kurių metu renkami ir tvarkomi nuvirtę, supuvę kryžiai, kurie kelia grėsmę ir lankytojams, ir šalia esantiems kryžiams.

„Surenkame po 2-3 priekabas visiškai sutrūnijusių kryžių. Parapijos klebono pašventintoje vietoje, su vyskupo leidimu tie kryžiai sudeginami. Penktadienį vėl bus talka“, – sakė seniūnė.

Turistai keliauja ir į vienuolyną

Šalia Kryžių kalno įsikūręs Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolynas. Kalną apžiūrėję turistai takeliais keliauja į vienuolyną. Vienuoliai lankytojų sulaukia nuo ryto iki vėlaus vakaro.

Iš vienuolyno link kalno šnekučiuodamiesi ir besijuokdami artėjo jaunieji su palyda. Rankose nešėsi vienuolyne pašventintą kryžių. Ieškos geriausios vietos jam, tačiau į žoles nekiš.

Brolis kunigas gvardijonas Ramūnas Mizgiris pasakojo, kad ne visi turistai užsuka pas juos – tik dalis. Su jais kalbasi apie kryžiaus esmę, Kryžių kalno simboliką ir kitus su kalnu susijusius dalykus.

„Aš ant kalno pabūti nueinu labai retai. Kartais žmonės paprašo nueiti pašventinti pastatytą kryžių, bet vienuolyne gyvenantis brolis Mykolas – kiekvieną rytą eina, pusę šešių-šeštą“, – sakė R. Mizgiris.

Pasakojo, jog kalno tvarkymo reikaluose vienuoliai nedalyvauja, tuo užsiimanti tik seniūnija, tačiau skelbimų lentoje prie vienuolyno matė skelbimą apie savanorių kvietimą dalyvauti tvarkymo talkose.