Atgimimo aikštė nėra per didelė?

Pastarasis pasakojo su kokiais sunkumais teko susidurti rengiant Šiaulių pagrindinės "Prisikėlimo" aikštės pertvarkymo planus. [CITATA]

Anot architekto, didžiausius konfliktus Šiauliuose sukėlė nuomonių ir interesų gausa bei žmonių nesupratingumas.

"Stengėmės sukurti polifunkcinę aikštę, kurioje savo vietą rastų visi, tačiau susikalbėti su žmonėmis buvo praktiškai neįmanoma. Pasipylė emocijų banga, žmonės paprasčiausiai nesuvokė, kas yra kas. Garantuoju, kad tą pačią problemą turi ir Klaipėda. Dėl to aikštėje po įvairių politinių sprendimų išdygo banko pastatas ir sugriovė visas vertybes, kurias reikėjo puoselėti. Tai tik parodo, kad nepamatuotos emocijos viską griauna. Reikia kalbėti argumentuotai, sulaukti socialinio užsakymo ir pasitikėti specialistų sprendimais", - sakė V. Rudokas.

Žiūrėti kaip į erdvę

A. Vyšniūnas stebėjosi Klaipėdos neapsisprendimu.

"Apie ką mes kalbame? Ar norime atstatyti buvusius pastatus, ar įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o gal muzikinį teatrą ar rotušę, o galbūt užtektų tik sutvarkyti aplinką? Ar yra nors vienas tvirtas atsakymas? Kitas klausimas - nuo kurio momento mes pradedame skaičiuoti vertybes - nuo bastiono, o gal Lenino paminklo? Kas ir kokiu pagrindu apskritai pradėjo kelti šį klausimą? Ar jūs žinot? Kas pasakė, kad čia yra negerai, ir kas yra negerai - Lenino kvapas ar kas?" - klausimais klaipėdiečius apibėrė urbanistikos specialistas.

A. Vyšniūnas linkėjo Klaipėdos specialistams į Atgimimo aikštę žiūrėti ne kaip į sklypą ar kvartalą, o kaip į erdvę. Jo teigimu, Klaipėdoje egzistuoja fundamentalių tiesų nematymas - pamirštama erdvinė dimensija, į viską žiūrima tik kaip į namus ar sklypus.

"Beveik visi pasaulio miestai turi parengę specialų modelį, kuriame numatomas mastas, užstatymas ir kiti svarbūs dalykai, reglamentuojamas erdvių procentas. Ar Klaipėda yra tokį dalyką padariusi? O jūs skubate naikinti erdvę, net nežinodami, ar jų mieste yra pakankamai. Ir ta pati aikštė turi erdvines jungtis su kitomis vietomis. Pirmiausia reikia numatyti tai, o ne galvoti apie aikštės funkciją", - sakė A. Vyšniūnas.

Svarbiausia ne dydis

Profesoriaus teigimu, kalbos, jog Atgimimo aikštė yra per didelė ir būtent todėl nejauki, yra iš piršto laužtos. Pasak A. Vyšniūno, Atgimimo aikštė yra gerokai mažesnė už kitų Lietuvos miestų aikštes.

NESKUBĖTI? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo Algio Vyšniūno, negalima skubėti užstatyti Atgimimo aikštės vien dėl to, jog kažkada čia buvo tokia ar anokia užstatymo linija. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Svarbiausia ne dydis, o formatas. Niekas neprojektuoja perimetrinių aikščių. Reikia sutvarkyti Atgimimo aikštės kraštines, padaryti įėjimą ir viskas bus gerai. Negalima skubėti jos užstatyti vien dėl to, jog kažkada čia buvo tokia ar anokia užstatymo linija", - teigė A. Vyšniūnas.

Pasak urbanistikos specialisto, aikštė yra upės ir senamiesčio apsaugos elementas. Ji ir kitoje senamiesčio pusėje, šalia senojo turgaus, esanti aikštė esą sudaro senamiesčio apsaugos šliuzą, kurį būtina išsaugoti.

"Atgimimo aikštės problemą apsvarsčiau ir su savo studentais. Yra įdomių idėjų, kaip aikštę "nutempti" iki upės bei gražiai sujungti su Muzikiniu teatru. Kodėl neapsvarsčius tokios idėjos?" - klausė Urbanistikos katedros vedėjas.

Anot jo, tik sutvarkius aikštės perimetrą galima pradėti galvoti apie jos funkciją, esą po to galima joje įkurti ir žaliąsias erdves, ir pramogas, ir kitokias funkcijas atliekančius dalykus.

"Architektūrinis konkursas, ko gero, būtų geriausia išeitis. Nereikia skubotų sprendimų. Tačiau, ko gero, politikai turi suformuluoti užsakymą. Ką daryti, jei nežinot ko prašyti? Prašykit idėjų. Surenkite tokį konkursą. Juk Klaipėdoje yra Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas bei Klaipėdos universiteto Urbanistikos, architektūros ir dizaino centras "Baltijos kraštovaizdžiai". Kreipkitės į šitą "chebrą", tegul susirungia ir parodo, ką gali", - siūlė A. Vyšniūnas.