Atnaujinama Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Valstybės saugomas objektas

Leidimas atlikti bažnyčios tvarkybos darbus buvo gautas gruodį, tad netrukus ir imtasi šių maldos namų atnaujinimo. Pastato tvarkybos darbų projektą parengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“.

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia yra valstybės saugomas, regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas, o Būtingės evangelikų liuteronų parapija, įsikūrusi ties pasieniu su Latvija, turi senas istorines ištakas. Parapijos istorija siekia daugiau nei 450 metų ir, vadovaujantis istoriniais šaltiniais, yra viena iš keturių seniausiai veikiančių Lietuvoje.

Simboliška, kad bažnyčios tvarkybos darbai prasidėjo tais metais, kai minime Reformacijos 500 metų jubiliejų (1517/2017).

Svarbus žingsnis

Pradžioje parapija vadinta Šventosios vardu ir įkurta apie 1560 m. Bažnyčia stovėjo prie Šventosios upės žiočių, bet buvo nunešta į jūrą. Vėliau bažnyčia pastatyta 1640 m., bet laikui bėgant apleista. 18 a. bažnyčia perkelta į Būtingę, bet ir ten stovėjo neilgai. 1824 m. Būtingės bažnyčia pastatyta penktą kartą ir išsilaikė iki šių dienų. 1866 m. pristatytas bokštas, 1926 m. įkeltas Liepojoje nulietas varpas.

Į Kultūros vertybių registrą Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip svarbus sakralinis, retas architektūrinis bei istorinis ir pasižymintis kraštovaizdžio vertingosiomis savybėmis objektas įrašytas 2009-ųjų sausį. Be paties prie antrojo šimtmečio ribos artėjančio pastato, į registrą įtraukti ir jame esantys vargonai – jų prospektas ir pats instrumentas. Beje, pastarosios vertybės į registrą įtrauktos anksčiau nei bažnyčios pastatas – 2002-aisiais.

Prieš trejus metus Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia šventė 190 metų jubiliejų. Atsižvelgus į svarbią istorinę bažnyčios vertę, Būtingės bažnyčios atnaujinimas – labai svarbus žingsnis ne tik kurorto, bet ir kitų miestų evangelikams liuteronams bei visiems, besidomintiems kultūros paveldu.

Atliekami būtini darbai

Per šiuos ir kitus metus bus sutvarkytas bažnyčios eksterjeras – istorine spalva perdažyti fasadai, atkurti neišlikę fasadų elementai, sutvarkytas stogas, pakeista jo danga ir kiti būtini darbai.

Būtingės bažnyčios fasadas, remiantis polichromijos tyrimų duomenimis, bus nutinkuotas sanuojančiu tinku bei perdažytas smėlio spalva, o pagrindinio bažnyčios įėjimo durys atgaus senąją tamsiai rudą spalvą.

Atnaujinant pastatą, bus įrengtos „alsuojančios“ pastato nuogrindos, restauruoti fasado dekoro elementai (karnizai, langų apvadai su spynomis ir kt.), atstatytos tinko netektys.

Pakeista bus ir stogo danga. Atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos reikalavimus, pirminės išvaizdos Būtingės bažnyčios stogas neatgaus – jis buvęs dengtas skiedromis. Tačiau naujoji danga pasirinkta tokia, kuri yra artimiausia istorinei – lygios pilkos matinės skardos. Tvarkant stogą, taip pat bus įrengta ir lietaus nuvedimo sistema, sutvirtintos bažnyčios bokšto kryžių laikančios konstrukcijos. Numatytas apsaugos techninių priemonių įrengimas – priešgaisrinė apsaugos sistema, žaibosauga, apsauginė signalizacija.

Darbai vyksta sklandžiai

Kaip pasakojo darbus atliekančios UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis, gegužės pradžioje pradėti darbai vykdomi sklandžiai. „Per šį laikotarpį nusilupome stogą, pasikeitėme supuvusią medieną, nuimame bokšto dangą ir fasadus tvarkome“, – pasakojo A. Zokaitis.
Pasak direktoriaus pavaduotojo statybai, pastatas yra pakankamai senas, ypač bloga vakarinio fasado būklė, šiferinis stogas buvo įlinkęs, nes buvo supuvusios gegnės.
„Šiais metais numatyta sutvarkyti stogą, pakeisti šiferį skarda, sutvarkyti bokšto dalies tinką ir atlikti mikroizoliaciją“, – teigė A. Zokaitis.

Restauravus bažnyčios fasadą, numatoma imtis kitų maldos namų tvarkybos darbų – ateityje planuojama suremontuoti ir prie atnaujintos bažnyčios spalvų priderinti pastatą juosiančią tvorą bei vartus, taip pat – sutvarkyti aplinką, želdinius, teritoriją visiškai pritaikyti žmonėms su negalia. Tarp būtinų netolimos ateities darbų – ir bažnyčios vidaus tvarkyba.

Darbus finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Palangos miesto savivaldybė.

Dėmesys paveldui

Kultūros paveldo objektų puoselėjimas yra labai svarbus visai kurorto bendruomenei, tad Palangoje kultūros paveldui skiriamas nemažas dėmesys: pastarųjų penkerių metų laikotarpiu restauruotas Birutės parkas bei jame esantys grafų Tiškevičių rūmai, atnaujinta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, restauruoti bei šiandienos poreikiams pritaikyti Palangos simbolis Kurhauzas bei garsioji vila „Anapilis“. Šiuo metu vyksta ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios apžvalgos aikštelės įrengimo darbai.