Estetinę baldo formą suteikė ir kompiuterinį stalo vaizdą sukūrė architektė Asta Prikockienė. Ji yra Kauno Bernardinų vienuolyno komplekso (Kauno šv. Jurgio konvento) restauravimo darbų projekto autorė.
Pačią stalo konstrukciją sukūrė ir medžiagas jai parinko "Šilutės baldų" meistrai. Tai išskirtinis savo sudėtingumu baldas: visi jo dydžiai - nestandartiniai, tad reikėjo specialiai jam gaminti medienos ruošinius, lankstus, furnitūrą. Antras iššūkis buvo konstrukcinių detalių gausa - daug skirtingos paskirties stalčių, vietų daiktams pasidėti, pvz., vienas stalčius šiame balde sveria net 20 kilogramų.
Visas stalas ištapytas vienuolyne rastais XVI a. sienų tapybos elementų motyvais - čia ir gyvybės medis, įvairūs paukščiai, susiję su garsiuoju šv. Pranciškaus pamokslu paukščiams.
Kurdami stalą-spintą turėjome pagrindinę idėją - ne atnešti ką nors naujo, o panaudoti tai, kas būdinga visam senajam konventui, - Šv. Jurgio kankinio bažnyčios ir vienuolyno ansambliui.
Stalas-spinta, skirtas liturginiams rūbams ir liturginiams indams, unikalus tuo, kad bus statomas patalpos - šv. Jurgio konvento zakristijos centre. Tai labai archaiška tradicija, skirta tam, kad nebūtų užstojama sienų tapyba.
Ši tradicija pasikeitė tik apie XIX a., kai liturginiams reikmenims spintas pradėta statyti patalpų šone, prie sienos.
Stalas 150 x 300 cm bus perskirtas ažūrine tvorele, ant kurios - Pranciškonų observantų (Mažųjų brolių pranciškonų) herbas - sukryžiuotos Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus rankos kryžiaus fone. Taip suteikiamas sakralinis dėmuo šiam baldui, ir parodoma, jog jis - išskirtinai pranciškonų.
Šis darbas - mūsų dovana Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui - Kauno šv. Jurgio konventui ryšium su popiežiaus vizitu į Lietuvą, dėl kurio bus ruošiamasi šv. Mišioms Santakos slėnyje.
Meninė baldo idėja - bažnytinės dailės istorijos menotyrininkės Rimos Valinčiūtės-Varnės.
Baldo tapyba - dailininkės restauratorės Rasos Kutkaitės.
Baldą sukūrė ir pagamino "Šilutės baldų" meistrų komanda kartu su fabriko direktoriumi Eimuntu Jankausku ir technologu Viktoru Sverdlenko.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą