Palangos merijoje šiuo metu rengiama paraiška gauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Ją gavus parko lankytojai ateityje galės išvysti atkurtus grafų Tiškevičių laikus menančius objektus.
Planuojama pastatyti prie senojo tvenkinio XX amžiaus pradžioje buvusią ledainę, pavėsinę, rekonstruoti sargo namelį, sutvarkyti lurdą bei Birutės kalną.
Šie parko tvarkybos potėpiai būtų paskutiniai, nes oazė gražinama jau nebe pirmus metus, investuota per 2 mln. eurų.
Šalia iki šių dienų išlikusio mįslingo rūsio planuojama atstatyti grafų laikais veikusią ledainę (1907 m.)./LŽ archyvo nuotrauka
Finaliniai akordai
Palangos miesto pietinėje dalyje esančio Birutės parko atnaujinimo darbai pradėti 2013 metais, jie buvo suskirstyti į kelis etapus. Šiuo metu baigiamas įgyvendinti antrasis.
Per kelerius metus istorinė vieta pasikeitė neatpažįstamai: rekonstruotas didysis fontanas, išvalytas tvenkinys, pastatyta valčių prieplauka, atsirado nauji augalų želdiniai, atnaujinti takai, apšvietimas ir kita.
Darbai vykdomi stengiantis atkurti XX amžiaus pradžios parko vaizdą, todėl vadovaujamasi to laiko brėžiniais, atkuriami išnykę elementai.
Vis dėlto, kad ir kaip parkas dabar atrodo prašmatniai, laukia paskutinis – trečiasis – jo atnaujinimo etapas. Anot Palangos botanikos parko direktoriaus Valdo Pakuso, dabar viskas priklauso nuo finansavimo.
„Trečiajam etapui įgyvendinti reikės apie 1,2 mln. eurų. Jei bus gautas finansavimas, galėsime baigti įgyvendinti savo sumanymus. Norime rekonstruoti prie pagrindinių parko vartų esantį sargo namelį, įrengti jame šildymą, nes dabar namelis atviras lankytojams tik šiltuoju metų laiku ir per šventes žiemą. Po rekonstrukcijos jis veiktų visus metus, jame įsikurtų turizmo informacijos centras, būtų organizuojamos parodos, įvairūs renginiai“, – pasakojo V. Pakusas.
Lankytojams vieni įdomiausių turėtų būti atstatyti objektai prie senojo tvenkinio, vakarinės jo dalies.
„Ten, kur yra akmeninė girnapusė, prie prieplaukos, planuojame atstatyti buvusią pavėsinę. Kitoje tvenkinio pusėje matyti rūsys arkinėmis durimis: ten grafų laikais laikė žiemą iškirstus ledo luitus. Savotiškas šaldytuvas. Jis buvo skirtas ledainei, kuri stovėjo netoli, ant kopos. Ją irgi norime atstatyti“, – tikino jis.
Įdomu tai, kad ledainėje bent 5 metus po jos pastatymo nebūtų galima prekiauti ledais.
„Tokios yra ES finansavimo sąlygos. Tačiau atstatę uždarą ledainę galėtume joje vaišinti parko lankytojus, žiemą kviesti užsukti išgerti karštos arbatos, vasarą – ledų. Žinoma, ne kasdien, o švenčių progomis“, – svarstė parko vadovas.
Piliakalnio dilema
Be dėmesio neliks ir legendinis Birutės kalnas bei jo prieigos. Tiesa, dar galutinai neapsispręsta, kokius būtinus tvarkybos darbus atlikti ant paties kalno, kuris yra ir kuršiškas ankstyvųjų viduramžių piliakalnis.
Mat žinomi archeologai ir paveldosaugininkai svarsto, kad Palangos piliakalnį (Birutės kalną) reikėtų sutvarkyti pagal visus piliakalniams taikomus standartus: iškertant medžius ir atveriant patį kalną bei išlikusias gynybines struktūras (pavyzdžiui, rytinėje dalyje esantį pylimą).
Tačiau tokie siūlymai ne itin patinka ir Palangos miesto valdžiai, ir Birutės parko tvarkymu užsiimančiam Palangos botanikos parkui.
„Birutės kalnas tikrai bus tvarkomas, tačiau nesutikčiau, kad jį reikėtų paversti tokiu, koks yra Gedimino kalnas Vilniuje. Manau, visiškai iškirtus medžius ir palikus pliką kalną su viršūnėje stovinčia koplyčia, jis prarastų dalį savo žavesio. Dabar, kai koplyčios nematyti, žmonėms yra smalsu užkopti ir išvysti, kas stūkso ant kalno. Sutemus tos koplyčios švieselės pro pušų kamienus taip pat vilioja lankytojus. Medžiai suteikia kalnui tam tikros mistikos, paslapties, todėl plynam jų kirtimui nepritarčiau“, – kalbėjo V. Pakusas.
Jo tikinimu, tikrai ketinama sutvirtini Birutės kalno aikštelėje, vakarinėje dalyje esančias akmenines sienutes, iškirsti jūros pusėje augančius menkaverčius krūmynus.
„Ir ligotus medžius taip pat. Idėjos iškirtus dalį pušų padaryti proskyną į jūrą, atverti vaizdą nuo kalno į ją, neatsisakome. Tačiau plynai kirsti nesutinkame“, – pažymėjo V. Pakusas.
Už gautas lėšas planuojama sutvarkyti ir grafų laikais įrengtą lurdą, kurio akmenys jau yra įtrūkę, objektui reikia restauravimo darbų.
Darbai – po metų
Palangos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė Urbonienė LŽ teigė, kad realūs finalinio Birutės parko tvarkymo etapo darbai geriausiu atveju būtų pradėti 2017 metais.
„Šiuo metu savivaldybėje rengiame paraišką gauti ES fondų lėšų. Taip pat ieškome partnerių iš Danijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, nes tokios yra projektinės sąlygos. Pagal naująją tvarką pinigai skiriami tuomet, jei randi partnerį. Manome, kad paraiškos vertinimas galėtų vykti kitąmet“, – sakė ji.
Pagal ES nustatytas sąlygas dalį Birutės parko tvarkybos darbų sąmatos privalo dengti vietos municipalitetas. Palangos merija jau yra investavusi per 0,5 mln. eurų.
Rašyti komentarą