Tai privati iniciatyva, prieš metus iškelta įsteigto Rotary klubo "Concordia 1826", kuris sutinka finansuoti jos įgyvendinimą. Nors prieštaraujančių tokiai idėjai nėra nė vieno, tačiau atskirų savivaldybės kabinetų durų varstymas iki šiol nedavė jokių rezultatų.
Danės krantinę, kurioje stovi atminimo knechtai, įamžinantys Lietuvos buriuotojų žygius, pavadinti Buriuotojų krantine sprendimą priėmė dar sovietinė deputatų taryba 1989 metais. Tačiau apie Buriuotojų krantinę net ne visi klaipėdiečiai žino. Nėra jokios anotacijos, kam skirti tie knechtai. Kai kurių užrašai yra ant žemės, užnešti dulkėmis ir neįskaitomi.
Žodžiu, pasigendama krantinės įprasminimo. Kad žmonės, atvykę iš kitų Lietuvos ir užsienio miestų, galėtų gauti informaciją, tokią kryprodę norima suspėti pastatyti iki 760-ojo miesto gimtadienio, iki Jūros šventės.
Pirmą kartą Buriuotojų krantinės kryprodės klausimas gana aštriai keltas šį penktadienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės Įvaizdžio komisijos posėdyje. Į jį A. Burkšas atsivedė ir dizainerį Gintautą Stasiulį, kuris padarė jau 12 eskizų, kaip tą kryprodė galėtų atrodyti, kur ji galėtų stovėti. Vienas iš siūlomų variantų - burės iš balto akmens, kad būtų tvirta, nesulaužoma, nenuspiriama kompozicija. Svarstyti ir stulpo, ir vėtrungės, ir stendo, ir daugelis kitų variantų. Visi suinteresuotieji asmenys pašneka, kad gal to, gal ano reikėtų, taip ir nepasakydami, ko konkrečiai reikia, todėl niekas nejuda į priekį.
Miesto vyriausiojo dailininko Mindaugo Petrulio manymu, būtina vieną kartą apsispręsti, ar statomas monumentas, skirtas įamžinti tai, kas jau įamžinta, ar bus teikiama informacija apie knechtus. Anot M. Petrulio, su juo buvo kalbama tik apie informacijos pateikimą, o dabar išsiplėsta iki 3,5 m aukščio monumento. Pasak A. Burkšo, prikabinti lentelę su užrašu "Buriuotojų krantinė" gali ir kelininkai. Jis pastebėjo, kad Rotary klubas neturi tiek pinigų, kad galėtų po keliolika kartų piešti vaizdus, kaip viskas turėtų atrodyti, kad galų gale įtiktų vyriausiajam dailininkui, pavadindamas jį aukščiausios klasės biurokratu. Pastarasis piktinosi tuo, kad nesilaikoma nustatytos projektavimo tvarkos, teigė reikalaująs kokybės ir ilgaamžiškumo.
Įvaizdžio komisijos pirmininkui Simonui Gentvilui teko tramdyti įsikarščiavusį dailininką ir nutraukti 40 minučių trukusias karštas diskusijas. Trumpai tariant, įklimpta dėl vizualinio kompozicijos sprendimo.
Galų gale vyriausiasis dailininkas sutiko po komisijos posėdžio priimti G. Stasiulį ir parodyti, kaip tai turi būti daroma, kaip dekoratyvinė ekspozicija turi būti susieta su vieta. Dėl teksto, kuris būtų rašomas kryprodėje, idėjos autoriai pasiųsti konsultuotis į Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją. Pasiūlyta dar pasikonsultuoti su architektais. Įvaizdžio komisija šiuo klausimu nusprendė vėl susirinkti kovo 9 d. Taigi, atrodo, sunkiai, bet reikalai šiek tiek pajudėjo iš vietos - bent jau pradėta kalbėtis, be to, Įvaizdžio komisijos pirmininkas pažadėjo pagalbą.
Beje, tame pačiame Įvaizdžio komisijos posėdyje M. Petrulis "auklėjo" ir skulptūros "Senamiesčio šuniukai" idėjos autorių bei skulptorių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą