Priekulės socialinių paslaugų centre šią vasarą socialinių įgūdžių buvo mokomi 69 vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Centrą taip pat lanko neįgalieji ir senyvo amžiaus žmonės. Visiems tenka dalytis bendru koridoriumi, dušo ir tualeto patalpomis, todėl tiek vaikai, tiek neįgalieji ir senjorai patiria nepatogumų.
"Kasdien centre lankosi iki 25 vaikų, kurie būna antrame pastato aukšte esančiose dviejose patalpose. Vaikai yra judrūs, o vyresnius žmones trikdo triukšmas. Vasaros metu dalis senjorų ir žmonių su negalia dėl to net atsisako lankyti centrą. Darbuotojai vaikus vedasi į žygius, organizuoja pramogas lauke, bet tai - tik trumpalaikis problemos sprendimas. Visi centrą lankantys vaikai yra iš socialinės rizikos šeimų ir ne visada juos pavyksta nuraminti, sudrausminti", - kalbėjo Priekulės socialinių paslaugų centro direktorė Vilija Lingienė.
Pasitarime pas rajono Savivaldybės merą Vaclovą Dačkauską, kur dalyvavo ir mero pavaduotojos Violeta Riaukienė bei Rūta Cirtautaitė, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, skyrių darbuotojai, svarstyta, kad ši problema būtų išspręsta pritaikius šalia centro esantį pastatą (Naujoji g. 5) vaikų dienos centro veiklai, kineziterapijos, muzikinių įgūdžių ugdymo užsiėmimams, jame įsikurtų kabinetas personalui ir archyvui.
"Klaipėdos rajono plėtros strateginiame plane iki 2020 metų yra įtraukta priemonė išanalizuoti poreikį bei galimybes rekonstruoti ir panaudoti šalia Priekulės socialinių paslaugų centro esantį nenaudojamą pastatą teikti socialines paslaugas. Tam iš 2014-2020 metų ES fondų investicijų programos siekiama gauti 308 500 eurų, dar 15 proc. sumos turėtų pridėti Savivaldybė", - sakė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė.
Šalia Priekulės socialinių paslaugų centro esantis nenaudojamas pastatas yra iš dviejų dalių: viena, apie 150 kv. metrų ploto, statyta XIX amžiaus pabaigoje (raudonų plytų), kita, apie 200 kv. metrų - sovietiniais laikais (baltų plytų). Posėdžio dalyviai diskutavo apie tai, kad centro reikmėms tikslinga būtų pritaikyti raudonų plytų pastatą, nes baltų plytų pastatas yra itin prastos būklės.
V. Dačkauskas pastebėjo, kad šalia centro nėra lauko erdvės, kurioje laiką leisti galėtų vaikai, neįgalieji, senjorai. Nutarta, atlikus baltų plytų pastato statybinę ekspertizę, parengti išvadą dėl šios statinio dalies nugriovimo, jos vietoje įrengiant žaidimų aikštelę vaikams ar rekreacinę erdvę kitiems centro lankytojams.
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė informavo, kad raudonų plytų pastatas nėra įtrauktas į Kultūros objektų registrą, tačiau 1991 m. architektai M. ir M. Purvinai atliko urbanistinius-architektūrinius Priekulės miesto tyrimus ir parengė regeneracijos projektą.
"Rekomenduojama raudonų plytų statinį, kuris pastatytas 1890 metais ir yra buvęs teismo pastatu, išlaikyti kaip saugomą objektą, nekeičiant nei pastato architektūros, nei stilistinių elementų. Dėl šių priežasčių pastato rekonstrukcijai nebūtų taikomos itin griežtos paminklosauginės taisyklės, tačiau prieš pradedant darbus reikėtų atlikti pastato paminklosauginį vertinimą, kad būtų išsaugoti vertingi elementai", - paaiškino S. Šmatauskienė.
Agnė RATKIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą