Neringos savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už įvažiavimą į valstybės saugomą ir savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją tarifus. Nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 d. už lengvąjį automobilį teks mokėti ne 10, o jau 20 eurų.
Kodėl pasirinktas šis vasaros sezono laikotarpis, atspėti nesunku. Būtent tuo metu Neringa sulaukia daugiausia ratuotų poilsiautojų. Per visus metus vairuotojai sumoka nuo 1 iki 1,4 mln. eurų šio ekologinio mokesčio, o per du minėtus mėnesius surenkama apie 70 proc. šios sumos.
Nors rinkliava išaugo net dvigubai, Neringos meras Darius Jasaitis tuščiomis spekuliacijomis vadina kalbas, kad taip neva siekiama papildyti savivaldybės biudžetą. Neringiškiai neabejoja, kad kito būdo sumažinti visai unikaliai Kuršių nerijai pavojų keliančius automobilių srautus paprasčiausiai nėra.
„Šis mokestis nėra mūsų savivaldybės noras papildomai užsidirbti. Galime jo visiškai nerinkti, nes vis tiek gausime tiek pinigų, kiek ir suplanuota valstybės biudžete. Kiek mes surenkame šios rinkliavos, tiek mums valstybė neduoda išlyginamųjų dotacijų. Vienintelė šio mokesčio esmė - riboti automobilių srautus saugomoje teritorijoje“, - „Vakaro žinioms“ sakė D.Jasaitis.
- Ar nebijote, kad dvigubai išaugęs mokestis atbaidys dalį poilsiautojų ir dėl to finansinių nuostolių patirs vietiniai gyventojai?
- Neslėpsiu, bijome ir nenorime, kad nukentėtų neringiškių verslai ir versliukai. Tačiau turime nustatyti prioritetus. Jei valstybė dėl šios saugomos teritorijos svarbos leidžia griauti namus, tai įsivaizduokite, kaip tada nukenčia pajamų netenkantis verslas. Kaip griaunant restoranus ir naikinant darbo vietas nukenčia Neringos savivaldybė. Juk iš jos biudžeto lėšų reikia atlyginti dalį šių griovimų išlaidų. Visa tai daroma dėl teritorijos svarbos, dėl jos kraštovaizdžio. Ir įsivaizduokime, kad per du vasaros mėnesius į ją su savo automobiliais nori patekti ne tik visa Lietuva ir Latvija.
Manome, kad šis mokestis pristabdys automobilių srautus. Galbūt iš Latvijos trimis automobiliais, kuriais važiuoja po du žmones, į Nidą atvykstančios trys šeimos, kaip dažnai būdavo, dabar persės į vieną mašiną ar mikroautobusą. Juk pastariesiems ir autobusams mokestis nepadidėjo, neapmokestinome ir žmonių. O gal automobilius paliks Klaipėdoje, Šilutėje ar Drevernoje ir pas mus atplauks laivu.
Pėsčiuosius turistus ir visus žmones mes turime galimybę priimti. Tačiau per dieną atvykstančių 6000 automobilių Neringa nesutalpina. Nidoje yra tik 1000 stovėjimo vietų. Jei nieko nedarysime, šią saugomą teritoriją nusiaubsime per 3-4 metus. Ir tada niekas pas mus nevažiuos, nes čia nebus į ką žiūrėti.
Kam 20 eurų yra per brangu, pas mus kviečiame atvažiuoti birželį ar rugsėjį. Tada taip pat būna nuostabus oras, šiltas vanduo. Ir įvažiavimas automobiliu kainuos tik 5 eurus. O jei kas žino kitų būdų, kaip sureguliuoti didžiulius automobilių srautus ne per finansus, tegu pasidalija su mumis ir mes juos apsvarstysime. Jei atsitiks taip, kad matysime, jog šis mokestis tapo nepakeliama našta Lietuvos gyventojui atvykti į Neringą automobiliu, jį galime ir persvarstyti. Tačiau dabar tai kainuoja tiek pat kiek ir keturi kilogramai pomidorų parduotuvėje.
- O kaip šį žingsnį įvertino patys neringiškiai?
- Kalbėjau su žmonėmis, pristačiau planus visoms bendruomenėms. Daugelis labai palaiko, bet yra ir nusiteikusių kategoriškai prieš. Vietiniams šio mokesčio mokėti nereikia. O išsprendus automobilių problemą palengvės visiems. Juk ne tik poilsiautojai, bet ir juos priimantys neringiškiai vasarą neturi kur palikti savo mašinų. Mieste visur pristatyta stovėti draudžiančių ženklų, policija baudžia, žmonės pyksta. Koks čia poilsis. Apskritai kam į Neringą atvykstančiam žmogui reikalinga mašina. Nuvažiuoti kilometrą iki jūros?
- O kas bus, jei, mokestį padvigubinus, automobilių taip žymiai, kaip norima, nesumažės?
- Tokios galimybės taip pat negalime atmesti. Atvirai pasakius, sunkiai tikiu, kad pavyks pasiekti norimą tikslą jų srautus sumažinti nors 30 proc. Manau, kad daugiausia sumažės vienadienių turistų, kas ir gali atsiliepti smulkiajam verslui.
Bet kai pernai rinkliavą pakėlėme iki 10 eurų, birželio ir rugpjūčio mėnesiais per Alksnynės kontrolės postą įvažiavo beveik 8000 transporto priemonių daugiau nei per tą patį 2014 metų laikotarpį. Tai taip pat tapo vienu iš motyvų imtis drastiškų priemonių ir mokestį didinti dvigubai.
Rašyti komentarą