Nors daugelis žino patarles: "Duona nekrinta iš dangaus, ją reikia užsidirbti" arba "Geras darbininkas visur duoną suras", dauguma Dituvos turgelio prekeivių žiniasklaidininkams suko nugaras, lyg jaustų gėdą, kad savo prakaitu ir darbštumu tą duoną pelno.
Kiekviename turguje -
savi papročiai. Tarkime, vaikštinėdamas senajame Klaipėdos turguje, krūpčioji nuo šūksnių, raginančių pirkti šviežią mėsą. O Dituvos turgaus prekeiviai net žvilgsniais nehipnotizuoja pirkėjų, nes ramiai laukia nuolatinių klientų, atkankančių net iš Jurbarko, Šilalės.
"Skuduryne" čia už dešimt litų gali nusipirkti nertinį, kuris parduotuvėje kainuoja 60 litų. Pasikuitęs "šliūbinių" batelių krūvoje gali atrasti nebrangius "visureigius" ir net šiltas gauruotas šlepetes su blauzdinėmis.
Imk sūrio galvą
 |
| Sūrininkas ponas Stasys kiekvienam rekomenduoja sveiką sūrį. |
Kai susirgo žmona, karvutes prižiūri ir sūrius spaudžia pats. Iš jo neriebius sūrius dažniausiai perka senyvo amžiaus žmonės, klausantys daktaro patarimų. Labai jie tinka šeimyniniams baliams arba iškyloms.
Anksčiau prekiaudavo ir trečiadienį, ir šeštadienį. Žmonės kaskart nupirkdavo po šešetą sūrių, o štai praėjusį šeštadienį - vos du su puse. Turi tokių klientų, kurie, jeigu nepasimėgauja Stasio sūriais, praranda gyvenimo skonį. Jiems ir kainą nuleidžia, nors sūrininkas sakė, nebėra kur trauktis - esą ir taip pigiai parduoda. Kol kalbėjomės, praeiviai prisiragavo sūrių už dyka užuot nusipirkę gabaliuką.
Bulvės vietoje bananų
"Bulvių derlius šiemet - vidutiniškas, todėl kad pavasaris buvo labai saulėtas, šiltas, trūko drėgmės. Užaugo daug bulvyčių, bet - mažos, sėklinės", - sakė dviejų rūšių, mėlynakes ir bananines bulves Saugose auginantis ūkininkas Alfonsas.
Pasak jo, baltosios mėlynakės greičiau išverda, o pailgas bananines lengviau skusti. Jis pats bulves, užaugintas 50 arų sklype su šeima valgo kasdien, tad nebesinori nė bananų.
"Dituvon važiuoti yra arčiau, smagiau, geriau perka. Aš pats daug ką nusiperku, antai gavau šiltas storas treningo kelnes, žmonai - palaidinę", - sakė pokalbininkas.
Populiari kareivišką duona
Ponas Aleksandras su sūnumi Romanu į turgų iš savo duonos kepyklos Klaipėdoje atvežė bandelių su įdaru - dešrelėmis, varške, marcipanais. Bet labiausiai žmonės pirko kompaktiškus kepalaičius, vadinamus "Kareiviška duona", ir kainuojančius litą 40 centų. Sakė, juoda duona su gražia pluta gaminama ekologiškomis technologijomis. O kepama ji pagal tarybinį receptą. Per valandą iš jo nuperkama ir dvidešimt batonų.
"Pažiūrėkite, ar aš atrodau sublogęs? Namuose valgau šią duoną, mėsos mažiau", - juokėsi kepėjų šeimos galva, savo produkciją išvežiojantis po trejetą turgų ir galvojantis apie jos pristatymą į namus, nes būna, kad žmonės to paprašo.
Medumi - prieš baltąją mirtį
|
| "Mano bitės prineša medaus iš šimto augalų", - sakė bitininkas Vytautas. |
Jis patvirtino tarp žmonių sklandančias kalbas, kad medus iš tiesų yra panacėja nuo širdies, peršalimo ir nervų ligų.
"Bet pikis yra dar geresnis, ypač gydant žaizdas. Aš kai įsipjaunu ranką ne jodu tepu, o pikiu, užpilu spiritu. Prieš dvidešimt metų pats išsigydžiau skrandžio žaizdą. Gerdavau rytą tuščiu skrandžiu, bet aišku, labai mažai, tik po kokius 10 gramų, o po penkiolikos minučių būtinai - žuvies taukų, kad žaizdą patepčiau", - išdavė receptą.
Ponas Vytautas labiau mėgsta šviesųjį medų, žmona - tamsųjį, beveik juodą ir aitresnį. Cukraus sakė nenaudojantys, nes tai - baltoji mirtis. Žmona ne tik į kavą deda medaus, bet ir į sriubą, mėgsta net ant cepelino su varške jo užtepti. Tačiau pati laikosi per šimtą metrų nuo avilio...
"Gyvenu Priekulėje, bet ten nelaikau nė vienos iš savo trisdešimties kelių veislių bičių šeimų. Avilius laikau keturiose vietose, nes miesto smogo man nereikia. Bitininkauju nuo dešimties metų. Kažkada bitininkas brolis gyveno prie Rambyno kalno, tai tėvukas versdavo mane eiti jam padėti. Keikdavausi, nes bitės mane sukandžiodavo labai. Žinot, po karo nebuvo tos apsaugos, o medaus iš tų nesukultūrintų, užliejamų pievų buvo pašėlusiai daug. Sukdavau tą medų, sakydamas, kad gyvenime niekada nelaikysiu bičių, bet matai, užaugęs įgavau proto", - sakė vyriškis.
Anot jo, bitės protingos, kai su jomis protingai elgiesi. Jei neužpykini pavasarį, tai draugiškai elgiasi. Bet jeigu užpykinai kokią šeimą, ji bus pikta visus metus. Jos labai nepatenkintos, kai eini prie jų prieš lietų, kai didelis vėjas irgi verčiau nesiartink.
"Ne, kalbėtis su bitėmis nesikalbi, jos lietuviškai nesupranta", - tarsteli bitininkas,Dituvoje pardavinėjantis savo medų pigiau nei Gargžduose, kur jis kainuoja 10-12 litų, o čia - tik 9.
Sakė į puodynes pridedantis medaus dukrai, atvažiuojančiai iš Vokietijos, kur gyvena.
"Vokietijoje medus pigus, bet kad tie vokiečiai yra nelabai protingi. Prieš porą savaičių buvo atėjęs vokietukas ir sakė, kad nori natūralaus medaus. Siūliau jam tamsų, labai gerą, o jis sako: "Aš norėčiau natūralaus - balto". O tas gi yra visiškai netikęs, vien iš rapso, o mano miško medus gali būti surinktas ir iš šimto augalų", - tvirtino bitininkas
Višta - protingas paukštis
|
| "Vištų gyvenimas yra pakankamai įdomus, nenusibosta stebėti", - sakė dekoratyvinius paukščius ir triušius auginantis Marius. |
"Turbūt žinote, kokie sveiki yra putpelių kiaušiniai. Aš tiksliai ir nežinau, kodėl, nes pats kiaušinių beveik nevalgau. Namuose auginu apie 200 paukščių, tai turbūt myliu juos. Bet kai daug turi, ir parduoti negaila. Iš tikrųjų vištos yra pakankamai protingos, jos net turi tarpusavio hierarchiją: nuo vyriausiosios vištos iki skriaudžiamiausios, kurią visi pešioja. Tokia višta - "atpirkimo ožys", - pasakojo vyras, dar auginantis pašto balandžius ir triušius.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą