"Panašu, kad šį kelią paskutinį kartą normaliai tvarkė prieš keletą metų. Dabar atrodo, kad jis paliktas Dievo valioje. Duobių tiek, kad nei apvažiuosi, nei apeisi. Su automobiliu tenka važiuoti tokiu greičiu, lyg lėtai dviratį mintum. Aną dieną kaimynų dukrai sukilo didžiulė temperatūra - skubėjo į ligoninę, tad tame kelyje net važiuoklė sulūžo", - bėdomis dalijosi sodų bendrijoje jau ketvirti metai gyvenanti Virginija Stirbienė.
Pasak moters, sodų gyventojai jau ne kartą kreipėsi ir į Dovilų seniūniją, ir į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad būtų imtasi priemonių, tačiau nuolat sulaukia vieno ir to paties atsakymo, jog nėra pinigų.
Nieko geresnio Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė negalėjo pažadėti ir šį kartą. Jos duomenimis, lėšų žvyruotiems keliams prižiūrėti rajono savivaldybė skiria tiek, kad kiekvieną kelią per metus įmanoma greideriu išlyginti vos 2-3 kartus. Tad esą kokių rezultatų galima tikėtis.
"Ypač baisi situacija ten, kur važiuoja didesni automobilių srautai. Toks yra ir jūsų minėtas kelias nuo Rimkų į sodų bendriją "Putinas". Ten gyvena labai daug jaunų šeimų, kurios kiekvieną rytą skuba į darbą, veža vaikus į mokyklas, darželius. Kelias labai apkrautas ir susidarius atitinkamoms oro sąlygoms kaipmat išmušamos duobės. Kaip ir dabar - buvo užsnigę, paskui atleido, palijo, ir mašinos išdaužė kelią", - pasakojo seniūnė.
Pasak jos, dabar lyginti kelią nėra nei lėšų, nei tinkamų sąlygų. Esą kuomet kelias pašalęs, arba telkšo balos - bandymas jį "greideriuoti" prilygtų lėšų išmetimui į orą.
"Reikia išlaukti tokio momento, kai jau balos išdžiūvusios ir kad po "greideriavimo" dar kelias dienas būtų sausa. Kitu atveju šlapią žvyrą greitai važiuojantys automobiliai ištaško kaipmat. O juk niekas nesusipranta, kad po lyginimo reikia važiuoti kiek galima lėčiau", - kelių priežiūros specifiką aiškino N. Ilginienė.
Jos duomenimis, yra ir dar prastesnės būklės žvyrkelių. Esą kelias nuo Lėbartų centro iki kapinių iš viso nebeišvažiuojamas.
"Čia ne vien rajono, bet ir Klaipėdos miesto problema. Juk didžioji dalis tų žmonių dirba Klaipėdoje ir kasdien į ją važinėja. Be to, juk kiekvienais metais per Vėlines į Lėbartų kapines leidžiama važiuoti tik šiais žvyrkeliais. Įsivaizduojate, kiek automobilių jais naudojasi. O jei per Vėlines lyja, nereikia nė kalbėti, kaip kelias išdaužomas. Kol nebus skirtos tikslinės lėšos, parengti techniniai projektai ir šie keliai išasfaltuoti - niekas nepasikeis", - svarstė seniūnė.
Moteris tikino, kad ir su gyventojais ne kartą yra kalbėjusi, jog gyvenimas vienkiemyje ar sodų bendrijoje yra specifinis. Esą nereikia tikėtis, kad gyvenant užmiestyje keliai bus tokie pat, kaip ir mieste.
"Kai aš žmonių klausiu, ko jie į tuos laukus gyventi išsikraustė, jie man atšauna, kad ten paukšteliai gražiai čiulba. Apie galimus sunkumus niekas nepagalvoja, kol su jais nesusiduria. Reali situacija ypač stebina buvusius miestiečius, kurie sugalvojo persikraustyti į užmiestį", - pastebėjo N. Ilginienė.
"Šis kelias - tarp prioritetinių"
Kristina JOKUBAITYTĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Statinių ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė
Šiuo metu rengiamas ilgalaikis susisiekimo sistemos objektų strateginis planas. Kitaip tariant, sudaromas sąrašas kelių, kuriuos tikslinga rekonstruoti. Jūsų minėtas kelias yra tarp prioritetinių kelių, tačiau, kada realiai bus pradėtas rengti jo techninis projektas, priklauso ir nuo lėšų, ir nuo politinės valios. Pernai parengėme techninį projektą keliui nuo Lėbartų iki Rimkų.
Iš viso šiai dienai sąraše yra per 200 kelių, kuriuos būtina rekonstruoti. Klaipėdos rajone yra apie 1,1 tūkst. kilometro registruotų kelių ir tik 16 proc. iš jų - asfaltuoti. Tad statistika kalba pati už save.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą