Pagrindinis šio eksperimento dalyvis - 23 metų pasaulio fitneso (kūno rengybos) prizininkas klaipėdietis Karolis Stončius.
Vaikinas, kuris po skaudžios autoavarijos jau 19 metų yra įkalintas neįgaliųjų vežimėlyje, savo "kailiu" įrodė, kad miesto centre neįgaliajam tenka susidurti su didžiulėmis problemomis.
Bankomatai - ant laiptų
K. Stončiui pajudėjus nuo M. Mažvydo alėjos Tiltų gatvės link, jau netrukus susidurta su problemomis - vaikinas norėjo iš bankomato nusiimti pinigų, tačiau čia jį pasitiko statūs laiptai. Pajudėjus kiek tolėliau, prie Muzikinio teatro, taip pat išvystame bankomatą, tačiau ir čia kliūtis - vėl reikia įveikti kelis laiptus.
"Negi aš turiu užšokti šiais laiptais? - stebisi K. Stončius. - Tiesa, galima paprašyti praeivio, kad paimtų mano kortelę, pasakyčiau slaptažodį ir man nuimtų reikiamą sumą pinigų. Tačiau ar šiais laikais tai nebūtų pavojinga? Gali likti ir be kortelės, ir be pinigų..."
Eksperimento dalyviui nepavyko apsilankyti ir vienoje pagrindinių vaistinių, įsikūrusių Vytauto gatvės kampe - jis liko lūkuriuoti ir žiūrėti į stūksančius didžiulius laiptus.
"KULTŪRINIS ŠOKAS". Neįgalieji dažnai kalba, jog norėtų patekti į Muzikinio teatro organizuojamus kultūrinius renginius, tačiau nuo šios minties juos atbaido bauginantys laiptai.
Ta pati problema - ir norint patekti į kelias miesto centre esančias optikas (vaikinas nešioja akinius, tad tai jam aktualu), Muzikinį teatrą, kirpyklas, barus ir dar daugelį vietų.
Pas merą - užkardos
Taip pat neįgaliajam, esančiam vežimėlyje, neįmanoma patekti ir į Danės gatvėje esančią Klaipėdos rotušę - pas uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską ir kitus svarbius valdžios atstovus.
Pro pagrindines duris įvažiuoti ir patekti į vidų galima, tačiau už kelių metrų pasitinka didžiuliai laiptai, vedantys į antrąjį aukštą, kuriame ir įsikūrusi miesto galva. Neįgaliajam įrengto lifto niekur aptikti nepavyko.
Žinia, artimiausiu metu klaipėdiečiai bus kviečiami tuoktis ne dabartiniame santuokų rūmų pastate, o miesto rotušėje, tad negi neįgaliajam, prikaustytam prie vežimėlio, bus užkirstas kelias stebėti ir savo artimųjų santuokos procesiją?
Įšokti į autobusą?
Prie Muzikinio teatro esančioje stotelėje K. Stončius bandė savarankiškai patekti į autobusą, tačiau visos pastangos buvo bevaisės.
Per kelias minutes net septyni skirtingų maršrutų autobusai sustojo stotelėje, tačiau neįgalųjį dažniausiai išgąsdindavo maždaug pusmetrio tarpas tarp šaligatvio ir autobuso durų.
VIEŠASIS TRANSPORTAS. Įvažiuoti vežimėliu į miesto autobusus - sudėtingas reiškinys. Tiesiog misija neįmanoma. Pabandžius tai padaryti dažniausiai išgąsdindavo maždaug pusmetrio tarpas tarp šaligatvio ir autobuso durų. "Negi neįgalusis su vežimėliu turi peršokti pusmetrio tarpą?, - klausė neįgalusis.
"Negi neįgalusis su vežimėliu turi peršokti tokį tarpą? Neįgaliajam be kitų pagalbos patekti į viešąjį transportą - misija neįmanoma", - pabrėžė jis ir papasakojo istoriją, nutikusią prieš daugiau nei metus.
"Kartą su draugu keliavome po miestą ir susiruošėme važiuoti autobusu. Mano draugas kėlė į autobusą, o vairuotojas, mums dar iki galo neįlipus, paėmė ir užvėrė duris. Tiesiog prispaudė ir ėmė po truputį judėti. Gerai, kad žmonės ėmė šaukti ir vairuotojas sustojo", - nemalonų incidentą prisiminė neįgalusis.
Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu toliau nuo namų juda retai, o jei ir juda, tuomet yra priverstas keliauti taksi.
"Į autobusą patekti sudėtinga, o važiuoti taksi - per brangu. Kaip rasti aukso viduriuką?" - retoriškai klausė eksperimento dalyvis.
BANKOMATAS. Muzikinio teatro pastate esantis bankomatas "ratuotam" neįgaliajam nepasiekiamas. Jis gali tik akimis paganyti į bankomato aparatą, o pinigų nusiimti - be šansų.
Eksperimento metu patys įsitikinome, kad ir aplinkiniai žmonės tik stebi neįgalųjį, norintį patekti į autobusą, o imtis pagalbos veiksmų ar bent jau pasisiūlyti padėti neatsirado nė vieno.
Be to, dažnai neįgaliųjų kliūtys būna statūs ir aukšti šaligatviai, taip pat ant jų stovintys automobiliai.
Vienišas laukia gydytojos
K. Stončius pabrėžė, kad kaskart su bėdomis susiduria ir susirgęs.
"Aš esu registruotas klinikoje, esančioje Nidos gatvėje. Mano šeimos gydytojos kabinetas yra antrame aukšte, tad aš apačioje laukiu eilės. Juk nevaikštau, gi neįveiksiu laiptų. Kai ateina mano eilė, tuomet gydytoja nusileidžia ir mane koridoriuje ar atskirame kabinete apžiūri, išrašo vaistų. Pasitaiko, kad apačioje tenka praleisti ir nemažai laiko", - teigė vaikinas.
Karolis teigė, jog Klaipėdoje neįgaliaisiais rūpinasi tik didieji prekybos centrai. Norėdami patekti į kultūrinius renginius ar kitas reikalingas įstaigas, jie kasdien susiduria su daugybe problemų. Todėl dažnas savo laiką priverstas leisti namuose, o jų reikalus turi sutvarkyti artimieji.
Darbdaviai kratosi
K. Stončius pabrėžė, kad pastaruoju metu intensyviai ieškosi darbo, tačiau, kuomet būsimiesiems darbdaviams telefonu pasako, jog yra neįgalus, tuomet jo visos viltys gauti darbo dūžta į šipulius.
"Tai sako, jog jų įmonė esanti antrame aukšte, tai prigalvoja kitų priežasčių, kad tik atsikratytų. Galėčiau dirbti kompiuteriu ar kokį kitą darbą. Neįgalieji nori labiau integruotis į visuomenę ir turėti veiklos. Juk negalime užsidaryti tarp keturių sienų ir taip gyventi. Norisi būti visaverčiu ir naudingu savo miesto piliečiu. Tik leiskite man dirbti - ir aš daug ką atliksiu", - pabrėžė vaikinas.
"Užsienyje situacija kitokia"
Jonas TARASEVIČIUS, Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos vadovas
Klaipėdoje vežimėliuose esantiems neįgaliesiems tikrai trūksta sąlygų - galėtų būti daugiau nuolydžių. Jūs pagalvokite, kaip jaustis neįgaliajam, kuris negali patekti į kurią nors įstaigą ir yra priverstas lūkuriuoti prie laiptų. Tarkime, daug kas iš neįgaliųjų norėtų patekti į Žvejų rūmuose organizuojamus koncertus, tačiau tai jiems itin sudėtinga - laiptų laipteliai. Negi nuo stotelės šauksiesi ir prašysi, kad kas padėtų?
Taip pat daug kas iš "ratuotų" neįgaliųjų norėtų patekti į Muzikinį teatrą, tačiau turbūt jam reikia eiti su keturiais draugais, kurie padėtų užnešti dideliais laiptais. Kai pasikalbu su neįgaliaisiais, jie skundžiasi, kad yra priversti keliauti tik ten, kur papuola ir gali patekti. Būtų gerai, jei architektai, projektuojantys naujus pastatus, įstaigas, parduotuves, biurus, atkreiptų, pamąstytų ir apie neįgaliesiems skirtus nuolydžius, liftus.
Beje, dažnai pasitaiko, kad nuolydžiai būna pernelyg statūs - neįgalieji net gali nusisukti galvas. Apie tai taip pat reikėtų pagalvoti. Nuolydis turėtų būti 25-35 laipsnių statumo, o o ne didesnis. Kai nuvažiuoji į užsienį ir pažiūri, kaip jie rūpinasi neįgaliaisiais, tuomet pasidaro graudu ir gėda, kad mūsų šalyje situacija kur kas prastesnė. Tokio didžiulio skirtumo tikrai neturėtų būti.
"Neįgalieji palikti likimo valioje"
Andrejus LARIONOVAS, Pasaulinės fitneso federacijos (WFF) atstovas neįgaliųjų sportui, asociacijos "Veiklus jaunimas" vadovas, visuomenininkas
Nors įstatymai numato, kad pastatai ir aplinka mieste turi būti pritaikyti neįgaliesiems, tačiau šis eksperimentas parodė, kad toli gražu taip nėra. XXI amžiuje neįgalieji Klaipėdoje yra priversti gyventi lyg akmens amžiaus sąlygomis. Itin skaudina, kad jie yra tarsi atskirti nuo visuomenės. Neįgaliųjų planai ir svajonės nėra tokios, kaip daugumos piliečių. Jiems nereikia didžiulių namų, automobilių, milžiniškų turtų, reikia daug mažiau - tiesiog galėti pasirūpinti savimi.
Sunku patikėti, kad šiandien, kai taip garsiai skelbiama apie Lietuvoje priimtus įstatymus dėl socialinės integracijos, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir užimtumo, žmonių su negalia diskriminacijos panaikinimo, būsto ir aplinkos pritaikymo, dedasi tokie dalykai. Realybė yra visai kitokia nei šnekos. Tai įrodo ir šis eksperimentas.
Pradėjęs vykdyti visuomeninę veiklą su neįgaliaisiais, įsitikinau, kad mūsų šalyje nepaisomos pagrindinės žmogaus teisės į įprastus, kasdieniame gyvenime būtinus dalykus. Apmaudu, kad žmonės dažniausiai žiūri tik į sveikuosius, o neįgaliųjų aplink save nemato arba tiesiog atstumia juos.
Rašyti komentarą