Europos teismą pasieks dar negirdėtas skundas iš Lietuvos

Tokį skundą ruošiančio Klaipėdos advokato Osvaldo Martinkaus manymu, valstybės ir Bažnyčios atskyrimo samprata Lietuvoje yra perdėta ir prieštarauja šalies Konstitucijos dvasiai.

Pasak teisininko, į religinėse bendruomenėse kylančias konfliktines situacijas nesigilinantys teismai pažeidžia dvasininkų savivalę patiriančių tikinčiųjų, kurie yra ir Lietuvos piliečiai, teises ir laisves.

„Pagal įstatymą, Teisingumo ministerija tvirtina Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios (LELB) vidaus tvarką reglamentuojantį statutą, vertina, ar jis neprieštarauja Lietuvos teisės aktams. Tokiu atveju valstybė privalo užtikrinti, kad šio statuto būtų laikomasi tikinčiųjų atžvilgiu“, – įsitikinęs O.Martinkus.

Dvasininkai pažeidė statutą

Europos žmogaus teisių teismo pagalbos Priekulės evangelikų liuteronų parapijos nariams prireikė po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė buvusios Priekulės parapijos tarybos pirmininkės Jutos Galkienės skundą.

Dalies parapijos narių nesantaika su LELB dvasininkais prasidėjo po to, kai vykdomasis šios religinės bendruomenės organas – konsistorija vienašališkai pakeitė prieš trejus metus parapijos visuotiniame susirinkime išrinktą tarybos sudėtį.

Susirinkimo metu, be bendruomenės į tarybą pasiūlytų penkių narių, parapijos kunigas Darius Petkūnas pasiūlė dar du parapijiečius, tačiau jie nesurinko reikiamo skaičiaus balsų. Praėjus daugiau nei pusmečiui parapijiečiai netikėtai sužinojo, kad bažnyčios konsistorija dėl išsigalvotų priežasčių iš tarybos pašalino du jos narius, o į jų vietą paskyrė kunigo atstovus.

Pagal Evangelikų liuteronų bažnyčios statutą, parapijos tarybą renka aukščiausias parapijos valdymo organas – visuotinis parapijiečių susirinkimas. Parapijos sprendimui konsistorija turi teisę tik pritarti arba ne.

Konsistorijai nepritarus tarybos sudėčiai, parapijiečiai vėl iš naujo renka tarybos narius. Tačiau statutas konsistorijai nesuteikia teisės pačiai atleisti ar paskirti parapijos tarybos narių.

Skundė ministerijos nutarimą

Prasidėjus Bažnyčios vadovų ir parapijiečių ginčams užpraeitų metų gegužę iš tarybos buvo pašalinta kunigo D.Petkūno sąžiningumu suabejojusi pati jos pirmininkė J.Galkienė.

Jos atleidimą konsistorija aiškino statuto straipsniu, kuris numato įšventintų ir neįšventintų Bažnyčios tarnautojų atleidimą iš pareigų. „J.Galkienė Liuteronų bažnyčioje neina dvasininko pareigų. Ji dirba mokytoja Priekulės gimnazijoje. Todėl jos atžvilgiu pritaikyti šio straipsnio konsistorija negalėjo“, – įsitikinęs O.Martinkus.

Parapijiečiai dvasininkų padarytus statuto pažeidimus mėgino skųsti teismui, tačiau jis spręsti ginčą atsisakė remdamasis tuo, kad Lietuvoje Bažnyčia ir valstybė yra atskirtos.

Proga dar kartą kreiptis į teismą atsirado tuomet, kai Teisingumo ministerija nusprendė tenkinti konsistorijos prašymą ir J.Galkienę išbraukti iš Juridinių asmenų registro, paliekant teisę atstovauti Priekulės evangelikų liuteronų parapijai tik kunigui D.Petkūnui.

Tokį sprendimą padariusi ministerija netikrino, ar J.Galkienė iš parapijos tarybos pirmininkų buvo pašalinta teisėtai.

Teismas nusprendė nesikišti

Tačiau panaikinti ministerijos sprendimą teismo prašiusi J.Galkienė nieko nepešė. Kad atleidžiant pirmininkę buvo pažeisti statuto reikalavimai, teismui patvirtino liuteronų bažnytinės teisės ekspertas, buvęs Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos katedros vadovas ir konsistorijos narys profesorius Helmutas Arnašius.

Bet ši aplinkybė teisiškai liko neįvertinta. Vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad to neprivalėjo daryti ir Teisingumo ministerija. Teisėjų kolegijos teigimu, valstybės institucijos J.Galkienės atleidimo teisinis vertinimas neatitiktų konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių vidaus gyvenimą principo ir pažeistų LELB vidinio gyvenimo autonomijos bei laisvo organizacinės struktūros nustatymo teisę.

Vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad formaliai įvykdžiusi konsistorijos prašymą ir Juridinių asmenų registro duomenis pakeitusi Teisingumo ministerija nieko nepažeidė.

Konstitucija aiškina kitaip?

O.Martinkus su tokiu teismo sprendimu nenori sutikti. Jo tvirtinimu, šalies Konstitucijoje įtvirtinta teisė bažnyčioms bei religinėms organizacijoms laisvai tvarkytis pagal savus kanonus ir statutus, tačiau joms nesuteikta teisės jų pažeisti.

„Mūsų šalyje yra nustatytas valstybės atskyrimas nuo Bažnyčios, tačiau, mano manymu, tiek, kiek tai susiję su tikėjimo laisve. Negali taip būti, jog registruodama Evangelikų liuteronų bažnyčios statutą valstybė neprisiimtų jokios pareigos užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

Pagaliau kas kitas, jei ne valstybė, privalo užtikrinti pažeistas tikinčiųjų teises ir laisvę išpažinti norimą religiją taip, kaip tai nustato pačios Bažnyčios statutas?“ – sakė Priekulės parapijiečiams atstovaujantis advokatas O.Martinkus.