Šią dieną žmonės visame pasaulyje raginami,nerengti cirko pasirodymų, suteikti laisvadienį darbiniam galvijui ir apskritai į valias švęsti su savo draugužiais. Tą ir darėme mes, gyvūnų mylėtojai, susirinkę prie įvairios paskirties palapinių, idant pamalonintume savo augintinį naujai suvelta šukuosena, manikiūru, pedikiūru, masažu bei kitomis grožio procedūromis. Norintieji lipdė savo šunelio galvą iš molio, tapė jo portretą, lepino skanėstais. Jie to verti, jie nusipelnė. Gaila, kad tą valandą, kurią sukinėjomės tarp renginio dalyvių, niekas neatsivedė kupranugario, vėžliuko ar sraigės, kaip atsitiko pernai. tačiau visai tikėtina, kad buvo viršytas lankytojų skaičius ir šių sulaukta apie 5 tūkst. , iš įvairių Lietuvos miestų.
Sužinojome, kad posakio "nėra blogų orų, yra tik bloga apranga, autorystė priklauso šunininkams, kurie eina su augintiniu ar vėjai, ar liūtys, ar audros, ar saulės per daug... Na, ir žinoma, nesipykome ginčydamiesi, kieno šuo ar katinas pats pats protingiausias. Dalyvavusieji konkurse, kurio metu buvo renkamas panašiausias į šeimininką gyvūnas neslėpė, kad gyvūnas grožiu lenkia šeimininką. Laimėjo moteris su britų trumpaplauke mėlynąja kate, ne tik panašios išvaizda, bet ir apsirengusios vienodais drabužiais.
Grožis ir nauda
Kalbas nuo scenos sakė rajono vadovai, dvasininkai, o apačioje vyko nemokamos konsultacijos, įvairūs konkursai bei rungtys. Susitikom su VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės kinologais ir išmintingaisiais jų ugdytiniais keturkojais, naudingais visuomenei nusikaltėlių gaudytojais, narkotikų ieškotojais. Stebėjome šunų dresavimo mokyklos "Canis Memelensis" gauruotų moksliukų pasirodymą.
Vaikai mieliausiai spietėsi prie palapinės - laboratorijos, kur pro mikroskopą galėjo pamatyti gyvūnų anatomijos dalis, pačiupinėti šuns skeletą ir didžiulius kaulus, spėjama, mamuto ar bent jau Baskervilių šuns. Čia į visus klausimus jiems atsakinėjo Lietuvos sveikatos mokslų veterinarijos akademijos studentai, darantys viską, kad pateisintų garbingą veterinarijos gydytojo vardą: nuo darželinukų auklėjantys jaunąją kartą atsakomybės už priglaustą gyvūną dvasia. Laura, Evelina ir Milda sakė, kad jų profesija dar sudėtingesnė nei žmonių medikų, nes šie pažįsta tik vyro - moters skeletą, o bet skirtingų rūšių gyvūnų skeletai labai skiriasi. Sakė, jog išmoko šaltakraujiškai operuoti nekalbančius savo pacientus.
Veterinarijos gydytojai iš Gargždų teikė konsultacijas, kaip prižiūrėti numylėtuosius augintinius, kad šie augtų bei sentų sveiki ir laimingi. Veterinarijos daktaras įspėjo, kad negalima šunų šerti sunkiai virškinama kiauliena, nebent labai daug laksto per dieną, bet jis visgi rekomenduotų jautieną, veršieną, kalakutieną, vištieną. Ir jokiu būdu nerekomenduotų kaulų, nebent nekapotų jautienos, kad kaulas nepatektų į skrandį. Šuo paskui dviratį bėgti turi būti pratinami palaipsniui, kitaip raumenyse kaupiasi pieno rūgštis ir sukelia skausmą. Žiemą kambaryje gyvenančiam bet kurios veislės šuniui reikia megztuko ir batelių arba tepti padukus specialiu tepalu. Na, ir eilinį kartą paneigė mitą, kad kalei būtinai reikia bent kartą leisti atsivesti šuniukų, ir kad sterilizuoti gyvūnai neišvengiamai nutunka. Nejudantys gyvūnai tunka.
Na, o susirinkusi broliška gyvūnų mylėtojų šeima dalinosi patirtimi, adresais, kai kurie išsirinko augintinį iš gyvūnų prieglaudos "asortimento". O tie, kurie tai padarė anksčiau, galėtų patikinti, kad priglausti benamiai tarnaus ne prasčiau nei mastifai, haskiai, stafordšyrai ar kitokie mėlynojo kraujo aristokratai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą