„Tai maža pergalė, nes iki šiol įvairių žinybų specialistai tvirtino, kad palikti dalį gintaro pažintinio turizmo plėtrai nėra galimybės. O dabar jau pradėjome rengti bendrą koncepciją, susijusią su Gintaro įlankos pritaikymu istoriniam pažinimui – galimybe plukdyti žmones į gintaro gavybos vietą laiveliais“, – LŽ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.
Pasaulio gintaro tarybos narys Kazimieras Mizgiris teigė, kad galimybė turistams išvysti, kaip iš marių dugno žemkase iškasamas Baltijos auksas, būtų unikali pasaulyje, nes daugelyje gintaro gavybos vietų to neįmanoma padaryti.
Apie tai, kad po daugiau nei šimtmečio Lietuvos teritorijoje esančiose Kuršių mariose vėl planuojama pramoniniu būdu išgauti Baltijos auksu vadinamą gintarą, prabilta 2014-aisiais. Tuomet aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad pradėti eksploatuoti savo klodus reikia dėl užsidariusios gintaro žaliavos rinkos šalia esančioje Rusijoje. „Gintaro žaliava Lietuva sieks apsirūpinti pati. Iki šiol jos gaudavome importuodami iš gintaro išteklių turtingos Kaliningrado srities, bet dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija visiškai nutrūko ir prekyba gintaru. Tikimės, kad šią problemą pavyks išspręsti savo jėgomis“, – sakė jis. Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) kartu su kitomis žinybomis buvo pavesta parengti gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso nuostatus.
Tai, kad Kuršių marių dugne, kelių metrų gylyje po žeme, yra gintaro klodai, buvo aptikta XIX amžiaus viduryje gilinant farvaterį ties Juodkrante. Gintaro gyslą nuo 1862 metų beveik tris dešimtmečius eksploatavo vokiečių verslininkai Friedrichas Wilhelmas Stantienas ir Moritzas Beckeris. Tačiau vėliau gintaras pramoniniu būdu mariose nebebuvo išgaunamas.
Rašyti komentarą