Keturkinkės karietos labiausiai paplitusios buvo devynioliktame amžiuje. "Tai - istorinis lando, tokiu važinėta grafų Tiškevičių laikmečiu. Turėti šią karietą - garbės reikalas", - džiaugėsi Palangos botanikos parko direktorius Valdas Pakusas.
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio teigimu, veikiausiai šios karietos kilmė - Nesvyžiaus Radvilų dvaras.
"Vėliau ji kažkokiu būdu užsiliko Vilniaus priemiestyje pas vieną karietų specialistą", - teigė R. Budrys. Lietuvos dailės muziejus šią karietą įsigijo 1998 m.
Palangai atitekusio lando metalinės konstrukcijos, pasak Lietuvos dailės muziejaus vadovo, yra labai kokybiškos, pagamintos Londone. Tačiau bendra karietos būklė buvo labai prasta, tad teko restauruoti. "Odą, reikalingą restauracijai, gavome tik tuometinėje Jugoslavijoje", - sakė R. Budrys.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus, šiemet Palanga yra Lietuvos kultūros sostinė, tad ši karieta puikiai pasitarnaus reprezentacijai bei kitoms reikmėms. "Gavote tikrai gerą karietą - lando. Papuošėme ją grafų Tiškevičių herbais", - kalbėjo R. Budrys. Jis teigė neabejojantis, jog Palangai perduotas lando važinės šalia grafų Tiškevičių rezidencijos, ir tai bus puikus reginys. "Juk kadaise ir pats grafas su panašia karieta prariedėdavo", - sakė Lietuvos dailės muziejaus vadovas.
Kad unikali karieta turėtų būti naudojama reprezentacijai ir pažintiniams tikslams, mano ir Palangos botanikos parko direktorius V. Pakusas. Pasak jo, keturiems žirgams tempti pritaikyta karieta bus naudojama siekiant palangiškius ir svečius supažindinti su grafų Tiškevičių istorija miesto renginių metu.
"Norime ją eksponuoti, kad visi besidomintieji galėtų karietą pamatyti, netgi paliesti. Šis lando galės būti savotiškas judantis informacinis taškas, iš kurio galima dalinti, pavyzdžiui, šventės programą, lankstinukus. Taip pat karietą švenčių metu galėsime panaudoti garbingiems kurorto svečiams vežti", - kalbėjo Botanikos parko direktorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą