Modernios gaudyklės palengvina darbą
Turime labai modernią sparnuočių gaudyklę, ji pas mus yra jau nuo 1978 metų. Mūsų gaudyklėje naudojama elektra, taigi per kelias minutes gaudyklę galima iškelti. O jei gaudyklės paprastos, kol pakeli tinklą, gali ir valanda praeiti“, - pasakojo V.Jusys.
Tiesa, ornitologas teigė, jog šiemet naujų rūšių nesužiedavo, daugiausia į tinklus pakliūva jau žinomų rūšių paukščiai, daugiausia urvinės, šelmeninės kregždės, ankstyvos pečialindos, devynbalsės, jau ir liepsnelių skridimas prasidėjęs. Kas dieną pagaunama po 20-25 paukščių rūšis.
„Mažiems paukščiams naujų žiedavimo technologijų dar nesugalvota, didesniems - naudojami siųstuvėliai. Manau, kad po 10-15 metų bus sugalvota ir kaip nykštukui siųstuvėlį uždėti. Visgi mūsų šaliai dar per brangus malonumas naudoti siųstuvėlius“, - tikino ornitologas.
Ventės rago ornitologijos stotis palaiko ryšius su kitomis šalimis.
„Daugiausia ryšius palaikome per Žiedavimo centrą, turime internetinį puslapį, kasdien jame ir lietuvių, ir lotynų kalba surašome, kiek paukščių apžieduojame, kokių rūšių juos pagauname, - pasakojo pašnekovas. - Ir kitų šalių žieduotų aptinkame. Jau atskridę net iš Suomijos kai kurie paukščiai vabzdžialesiai, štai praėjusią savaitę musinukę pagavome.“
Žiedavimo mitai
Tiesa, V.Jusys akcentavo, jog visuomenėje įsigalėjusi klaidinga nuomonė apie paukščių žiedavimą.
„Prieš keletą metų mokyklinėse knygose skaičiau, kad ant žiedo rašoma data ir žiedavimo vieta. Taip tikrai nėra. Rašomas žiedavimo centro adresas ir žiedo, suteikto paukščiui, numeris, - aiškino jis. - Žmonės klaidingai mano, nes knygose klaidingai rašoma.“
Mūsų šalyje pagal specialias programas pilkiesiems garniams, baltiesiems gandrams, kirams ant kojų buvo uždėti spalvoti žiedai. Anot V.Jusio, tokių paukščių net nereikia pagauti, su teleskopu galima iš 200-300 metrų perskaityti žiedą.
Ventės rago ornitologijos stotyje žieduojami ir šikšnosparniai.
„Štai praėjusią savaitę daugiau kaip 100 Natuzijaus šikšniukų ir šikšniukų nykštukų sužiedavome. Natuzijaus šikšniukai - dažniausiai aptinkami, jie sudaro 80 proc. visų šikšnosparnių, kuriuos pagauname. Per 20 metų šikšnosparnių esame pagavę net 12 rūšių“, - tikino specialistas.
Pats mažiausias padaras, patenkantis į tinklus, tai paukštelis nykštukas. Pasak V.Jusio, vien pernai jų daugiau kaip 5000 buvo pagauta. Ir didelių paukščių į gaudykles patenka, pvz., baltųjų gandrų.
„Šiemet labai daug laumžirgių buvo įkliuvę, ypač birželio mėnesį. Drugelių labai daug, ypač admirolų, prieš keletą dienų pagavau vijoklinį sfinksą - jis labai retas drugys Lietuvoje, nuo Viduržemio jūros atskrenda. Keletą sykių į tinklus buvo patekę ežių, varlių, žalčių, kiaunių, net barsukas buvo“, - prisiminė ornitologas.
Tokiais atvejais specialistai prapjauna tinklą ir išlaisvina gyvūnus.
„Išleidi gyvūną ir užsiūni tinklą. Į rankas juk nepaimsi plėšrūno. Nors šiaip pagrindinis tinklo priešas yra saulė, ultravioletiniai spinduliai jį gadina, kapronas greitai susidėvi“, - atkreipė dėmesį jis.
Ir darbas, ir hobis
V.Jusys pasakojo, jog yra laimingas dirbdamas savo darbą, nes turi tokį, kuris yra ir hobis.
„Ventės rage dirbu nuo 1981-ųjų, taigi daugiau kaip 30 metų. Mūsų kolektyvas nėra labai didelis, tačiau darbų netrūksta. Pavasarį daugiau Nemuno deltą stebime, spalis - pats paukščių žiedavimo pikas. Na, o žiemą, aišku, irgi gaudome paukščius, tačiau jų skaičiai būna ne tokie įspūdingi. Žiemą daugiau darbo su duomenų tvarkymu“, - pasakojo V.Jusys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą