Į akciją žmonės buvo kviečiami ateiti lyg į dušą – su maudymosi kostiumėliais, šlepetėmis ir rankšluosčiais.
Skambant čia pat grojančių muzikantų maršams prie akcijos dalyvių jungėsi ir praeiviai, kurie taip pat neslėpė nuostabos šioje vietoje atsiradusia privačia vila, jau pasipuošusia naujais želdiniais bei tvorele.
Akcijos dalyviai pasirašė kreipimąsi – peticiją į Palangos savivaldybę, kurioje buvo išreikšta abejonė šio objekto rekonstrukcijos teisėtumu ir skaidrumu.
Ši peticija bus išsiųsta į Aplinkos ministeriją bei Vyriausybę.
„Į Palangos savivaldybę kreipiamės kaip į atsakingą instituciją, kuri privalės užtikrinti, kad šis pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį – poilsio aptarnavimui“, – teigė akcijos organizatorės aplinkosaugos asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė ir landšafto dizainerė Austė Juozapaitytė.
„Kokios konkrečios poilsio aptarnavimo paslaugos čia bus teikiamos? Kada šis pastatas bus prieinamas visuomenei? Kokiu pagrindu jau pasibaigus statybai ši pajūrio teritorija yra aptverta statybine tvora?“, – tokie klausimai keliami peticijoje.
Jos autoriai reikalauja, kad savivaldybė užtikrintų pastato naudojimą pagal paskirtį ir gintų viešąjį interesą.
Ši visuomenininkų teatralizuota akcija dar kartą priminė, kad pačiose Palangos pajūrio kopose, kurorto botanikos parko teritorijoje išaugusios poilsio vilos statybos jokių pažeidimų šį pavasarį neradusios Klaipėdos apygardos prokuratūros išvados visuomenės neįtikino.
Šioje Meilės alėjos vietoje sovietmečiu statytas pliažo dušines dar prisimenantys žmonės tvirtina, kad jų rekonstrukcija čia net nekvepia.
Po tariamos rekosntrukcijos vos 60 kvadratinių metrų ploto buvusios dušinės išaugo į dviejų aukštų pastatą su rūsiu, kurio bendras plotas siekia beveik 700 kvadratinių metrų.
Kokios konkrečios poilsio aptarnavimo paslaugos čia bus teikiamos? Kada šis pastatas bus prieinamas visuomenei? – tai rūpi palangiškiams ir kurorto svečiams.
2017 – 2018 metais paveldosaugininkams ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus korupcijos rizikas analizavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba šio pastato atsiradimo istorijoje įžvelgė galimą korupciją ir savavališką statybą.
STT suabejojo, ar vietoj buvusių dušinių Pajūrio juostoje atsiradęs gerokai didesnis pastatas nėra nauja statyba, kuriai reikalingas Vyriausybės leidimas.
Akcijos organizatorių pacituotos STT išvados suerzino pastato savininkę Nataliją Zolotnickają.
Ši per savo advokatę kreipėsi į organizatorius piktindamasi, kad prieš korupcijos apraiškas vykdant statybas pajūryje nukreiptos akcijos simboliu pasirinktas jos nekilnojamasis turtas.
„Jūsų viešai skleidžiami duomenys apie STT įžvalgas dėl galimos korupcijos ir savavališkų statybų mano klientės turto rekonstrukcijos atžvilgiu žemina mano klientės garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, todėl reikalaujame juos nedesliant viešai paneigti arba pagrįsti.
To nepadarius mano klientė savo pažeistas teises gins teisme“, – rašoma advokatės Indrės Butvilės rašte.
Visuomenininkų sumanyta akcija nepatiko ir Palangos savivaldybei.
Informavus apie renginį, jam leidimas iš pradžių nebuvo išduotas aiškinant, kad Meilės alėjoje jie trukdysią dviratininkams ir praeiviams, nors šioje Meilės alėjos atkarpoje dviratininkų eismas iš viso draudžiamas.
Savivaldybė siūlė akcijai pasirinkti kitą vietą.
Kai kurorto valdžiai buvo priminta, kad taikiam piliečių sambūriui joks leidimas nėra būtinas, akcjai buvo pritarta išvardinus eilę sąlygų, už kurių pažeidimą organizatoriams grėstų administracinės baudos.
Viena iš būtinų savivaldybės pateiktų sąlygų – kad renginyje dalyvautų ne mažiau, kaip 30 žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą