Verslininkas DELFI sakė butą nusprendęs nusipirkti įvertinęs visus šio miesto privalumus.
„Tikrai dėl to nesigailiu, nes Palanga man labai patinka. Vasarą mano šeima mėgsta leisti laiką Palangoje, dažnai čia būnu ir aš. Pailsėti atvažiuojame ne tik vasarą. Kai turi antruosius namus, savaime atsiranda priežastis daugiau laiko skirti pajūriui“, - sakė I. Staškevičius.
Verslininkas vardija Lietuvos vasaros sostine vadinamo kurorto privalumus: į jį lengva atvykti, didesnis nei kitur yra prekių ir paslaugų pasirinkimas.
„Tuo pačiu kurorte yra ramių vietų: pavažiavus dviračiu kelis kilometrus galima rasti vietų paplūdimyje, kur nėra kitų žmonių. Pastebiu, kad Palanga sulaukia daug kritikos, tačiau žmonės nepastebi jos pliusų. Kritikuoti galima viską, be abejo, kad Palangoje turbūt yra dalykų, kuriuos galima būtų pagerinti ir taisyti, bet Palanga turi didžiulių pliusų. Vienas jų yra tai, kad didesniame mieste galima lengviau gauti prekių ir paslaugų. Jeigu ko nors pritrūksti, dėl to nėra jokio streso. Taip pat netoli yra Klaipėda, galima patogiai nuvažiuoti į kiną, papramogauti, apsipirkti“, - kalbėjo jis.
Dar vienu miesto privalumu verslininkas įvardija oro uostą, kurio paslaugomis šią vasarą jam teko naudotis skrendant verslo reikalais į užsienį.
Man labai patinka sportuoti Palangoje, čia yra geri dviračių takai, patinka bėgioti pajūriu. Labai didelis privalumas yra Palangos parkas“, - pridūrė pašnekovas.
I. Staškevičiaus nevargina didelis poilsiautojų skaičius, kuriuo išsiskiria šis pajūrio kurortas.
„Aš gerai jaučiuosi ir „Akropolyje“, ir Palangoje. Visada galima paeiti toliau ir pasitraukti nuo minios. Kita vertus, man savotiškai įdomu pajusti, kaip kiti žmonės poilsiauja, pramogauja. Tuomet ir pat geriau juos supranti. Pats visą gyvenimą dirbu paslaugų sferoje ir jeigu rinkčiausi labai išskirtinį gyvenimo būdą, tuomet sunku būtų suprasti Lietuvos vartotojų poreikius. Šiemet Palangoje man buvo didžiulis malonus atradimas klubas „Kablys“, įsikūręs ten, kur anksčiau buvo „Kupeta“, - sakė jis.
Užtarė verslininkus dėl kainų
Ne vieną sėkmingą verslą valdantis I. Staškevičius sako suprantantis vietos verslininkus.
„Labai gerai suprantu, kad Palangoje sunku kurti verslą. Dėl to jaučiu pagarbą visiems tiems žmonėms, kurie ryžtasi atidaryti viešbutį, kavinę ar restoraną. Juo labiau, jeigu išlaiko juos visus metus. Palanga dar neturi tokios traukos, kad galėtų visus metus džiaugtis nuolatiniu lankytojų srautu, kurti ilgalaikę paklausą kai kurioms prekėms. Kalbant apie prekybą, matyti, kad kai kurios parduotuvės po kelerių metų užsidarė, pavyzdžiui, centre buvo sporto prekių parduotuvė, dabar ji nebeveikia“, - sakė jis.
Verslininkams Palangoje dirbti nėra lengva ne tik dėl trumpo sezono, bet ir didelės konkurencijos.
„Palangos infrastruktūra dar formuojasi, keičiasi žmonių srautai. Nors yra vietų, kur visada daug lankytojų, tačiau jų nėra daug. Kita vertus, didžiausios sėkmės galima tikėtis vasarą, nes žiemą lankytojai yra kitokie, jie turbūt yra linkę apsistoti viešbučiuose. Be to, ir Klaipėda netoli, jie ir ten randa vietų pavalgyti bei papramogauti. Palanga nėra tokio masto kurortas, kuriame savaime bet kokį verslą pradėjus jau būtų lengva tikėtis sėkmės“, - savo nuomonę dėstė jis.
Pašnekovo pastebėjimu, kainos Palangoje nėra žemesnės nei Vilniuje, tačiau dėl jų skųstis nereikėtų.
„Jeigu lygintume jas kitų miestų gyventojų akimis, kurie atvyksta į Palangą iš Kauno ar Panevėžio, tai jiems kontrastas galbūt yra dar didesnis. Vilniečiams kainų lygis yra panašus į esantį sostinės centre, kai kada gal jis šiek tiek aukštesnis. Vis tiek tai nėra tokios aukštos kainos, kad būtų galima dėl to skųstis. Juk kainas nustato rinka ir kiekvienas verslininkas pasiskaičiuoja, jeigu jis nuleidęs kainas galėtų tikėtis geresnės apyvartos ir tai jam padėtų pasiekti gerą rezultatą, jis taip ir darytų. Matyt, viską suskaičiavus nėra galimybių mažinti kainų“, - svarstė I. Staškevičius.
Kas pasikeitė per dešimt metų?
Dešimt metų ilsėdamasis Palangoje verslininkas pastebi per šį laikotarpį įvykusius pokyčius kurorte.
„Palanga nuolat vystosi, tačiau sakyčiau, kad gana nuosekliai. Nebuvo proveržio, kuris pakeistų kurorto veidą. Koks buvo, toks jis ir liko: labai masinis, labai įvairialypis. Jame yra ir labai prašmatnių viešbučių, kuriuos renkasi ir labai pasiturintys žmonės, tačiau yra ir daug ekonomišką poilsį besirenkančių turistų, kurie apsistoja kempinguose ir kitose pigiose vietose“, - kalbėjo jis.
Anot I. Staškevičiaus, per pastarąjį dešimtmetį Palangoje iškilo daugiau naujų gyvenamųjų namų.
„Tai yra natūralus dalykas. Juk kai mieste žmonės perka sau būstą, atsiranda tikimybė, kad ir žiemos sezono metu Palanga sulauks lankytojų, o tuo pačiu atsiras poreikis įvairioms paslaugoms. Tuomet visiems, kurie lankosi Palangoje, bus iš to naudos“, - savo nuomonę išsakė jis.
Pašnekovo nuomone, labai pasiteisino prieš kelerius metus priimtas sprendimas užpildyti paplūdimį smėliu. „Dabar Palangos paplūdimiai yra platūs, smėlis geras, kaip visada ir būdavo“, - tvirtino I. Staškevičius.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę kilo diskusijų po „Swedbank“ banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio komentaro, kuriame jis tvirtino, kad Palanga turi išnykti. Vietoj jos turėtų atsirasti Palangą, Šventąją ir Papę jungiantis tripolis.
Ekonomisto nuomone, visos kurorto problemos išplaukia iš to, kad vasarą čia atostogauja per daug žmonių.
„Per daug nereiklių žmonių, kurie yra pasiruošę gyventi bet kur, gerti bet kiek ir valgyti bet ką“, - tvirtino jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą