Iš Ventės išleisti gandrai jau Ukrainoje, Turkijoje, Egipte

Ventės rago ornitologai šiemet suspėjo ne tik sužieduoti žiemoti beišskrendančius gandrus, bet ir šešiems iš jų uždėti... mažytes kuprinėles. Tos kuprinėlės - tai GPS/GSM siųstuvai, - moderni priemonė, kurią nešantys sparnuočiai nebegali dingti iš ornitologų akių net ir būdami už 10-ies tūkstančių kilometrų.

Ornitologas Vytautas Eigirdas pasakoja, kad praėjus vos kelioms dienoms nuo išskridimo - antradienio rytą vienas ventiškis raudonsnapis jau buvo atsidūręs Ukrainoje, kitas Turkijoje, o trečias, skridęs pro Jordaniją - net ir Egipte. Gerai paukščių kelionių maršrutus išstudijavęs ornitologas sako ir pats nustebęs dėl tokių jų „šuolių“.

Išskridimui orientuojasi ne pagal gamtą

Gandrų išlydėtuvių diena laikoma rugpjūčio 24-oji, tačiau didžioji dalis šių Lietuvos nacionaliniais paukščiais vadinamų sparnuočių mus paliko dar rugpjūčio viduryje. Šiemet buvo taip pat - gandrų nebeliko dar savaitę iki 24-osios.

Kodėl taip anksti, kai regis, vasara dar tik karščiu alsavo? Pasak V.Eigirdo, paukščiai orientuojasi į tai, kad jiems teks nuskristi ilgą kelią, o ne į gamtos pokyčius. Tai liudija ir jų pavasarinės kelionės, kai jie Lietuvoje atsiranda tuomet, kai laukuose dar guli sniegas. Jie tiesiog žino, kad jei vėluos, nesuspės laiku susitvarkyti lizdų ir išperėti bei kelionei į pietus paruošti palikuonių.

Gandrai specialia gaudykle buvo sugauti Ventės rago apylinkėse. Netrukus pagal siųstuvų duomenis bei žiedus ant jų kojų pavyko išsiaiškinti, kad tarp sugautųjų yra ir viena pora. Kiti paukščiai, panašu, yra iš skirtingų Ventės rago apylinkėse sukrautų lizdų. Tiksliau pasakyti ornitologai galės pavasarį, kai gandrai sugrįš.

Siųstuvėliai nepigūs ir ne naujovė

V.Eigirdas pasakoja, kad kiek vėluojant sulaukę siųstuvų, Ventės ornitologai jau nerimavo, ar besuspės šiemet tuos prietaisus uždėti kelionei jau besiruošiantiems gandrams. Bet suspėjo: siųstuvai buvo pritvirtinti 6 paukščiams.

Įdomu tai, kad poroje gyvenę radonsnapiai gimtinę paliko 2 dienų skirtumu, tačiau į pietus skrido beveik tuo pačiu keliu. O antradienio rytą vienas jų jau buvo Sirijoje, antras - Turkijoje. „Bus įdomu pamatyti, ar jiedu ir žiemos kartu, ar panorės bent tam laikui pailsėti vienas nuo kito“, - šmaikščiai svarstė V.Eigirdas.

Pasak jo, žinoma, jog mūsuose gyvenantys gandrai žiemoja rytų ir net pietų Afrikoje. Bet modernioji priemonė - siųstuvėliai - padės ornitologams gauti ir daugiau tikslesnės informacijos apie gandrų maršrutus, jų žiemojimo vietas ir skridimo greičius.

Siekdami daugiau sužinoti apie šių paukščių migraciją, Ventės ornitologai bendradarbiauja su mokslininkais - Klaipėdos universiteto ir Gamtos tyrimų centro Vilniuje specialistais. Pasak V.Eigirdo, ornitologai sau pasilieka tikslą sugauti, sužieduoti ir siųstuvais „aprūpinti“ gandrus, o apdoroti gautą informaciją gali tik mokslo žmonės.

Tokie siųstuvėliai, pasak V.Eigirdo, yra nepigūs - kiekvienas jų kainuoja daugiau nei 1000 eurų. Nelabai jie ir naujovė, nes jau keli metai ornitologai juos deda ereliams, gervėms, kormoranams. Tiesa, jų negalima naudoti tiriant smulkiųjų sparnuočių kelius, mat šiems siųstuvėliai vis tiek yra per sunkūs.

Afrikoje medžiojami ir maistui

V.Eigirdas pasakoja, kad baltieji gandrai vadinami tolimaisiais migrantais, nes jų kelionės į šiltuosius kraštus trunka net kelis mėnesius. O per tą laiką jie įveikia nuo 8 iki 11 tūkstančių kilometrų.

Pastebėta, jog gandrai vengia ilgo skrydžio per jūrą, manoma, kad dėl čia nesiformuojančių šilto oro srovių. Europos gandrų populiacija yra išskiriama į dvi migruojančias subpopuliacijas - vakarinę ir rytinę. Vakarinės subpopuliacijos gandrai migruoja aplenkdami Viduržemio jūrą iš vakarinės pusės per Iberijos pusiasalį ir Gibraltaro sąsiaurį į vakarinę Sacharos regiono dalį Afrikoje. Šie migrantai dažnai pasilieka žiemoti Iberijos pusiasalyje. Rytinės subpopuliacijos gandrai, tarp jų ir perintys Lietuvoje, migruoja per Bosforo sąsiaurį, aplenkdami Viduržiemio jūrą iš rytinės pusės į rytinę Sacharos dalį, toliau skrisdami Pietų Afrikos link. Svarbi kelionės sustojimo vieta - Sudanas ir Čadas. Kai kurie gandrai Sudane lieka žiemoti.

Tokios ilgos kelionės tikslą pasiekia ne visi paukščiai - net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią kartais net labai nepalankiais orais, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse nemažai gandrų sumedžiojama maistui.