Pristatant idėją pritraukti milijonus Klaipėdai kainuosiantį regatos etapą 2015 ar 2018 metais, pasaulinis dėmesys ir turistai su storomis piniginėmis įvardinti kaip didžiausias pranašumas ir ekonominė nauda miestui.
Apskaičiuota, kad kiekvienas iš daugybės svečių Klaipėdoje vidutiniškai paliktų po 1 tūkst. eurų. Teigta, kad skaičius - ne iš piršto laužtas.
"Remiamasi kitų miestų, į kuriuos buvo užsukusi regata, patirtimi, taip pat buvo atliktos rimtos ekonominės studijos, paskaičiuota pagal Klaipėdos kainas", - sumos kilmę paaiškino savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Šidlauskienė.
1 000 eurų savaitei - tai beveik 500 litų per dieną. Realu tai ar ne?
Už parą - tūkstantis
Dar 1928-aisiais Ilfas ir Petrovas kultinėje knygoje "Dvylika kėdžių" pajuokavo - kam žmogui pinigai, jeigu jis fantazijos neturi. Tačiau Klaipėdoje jos daug ir nereikia.
Turistas pirmiausiai žvalgosi, kur apsistoti, o vien viešbučio paslaugoms uostamiestyje per savaitę galima išleisti dvigubai daugiau nei statistinis regatos žiūrovas.
Remiantis viešbučių rezervavimo sistema "booking.com", sausio pradžioje savaitę pragyventi viename iš Klaipėdos viešbučių brangiausiai kainuotų 2 030 eurų (per 7 tūkst. litų). Už tai siūlomas ypač erdvus ir prabangus 3 kambarių liukso numeris, į kurį veda privatus įėjimas. Vidus - išpuoštas originaliais meno kūriniais, pro langus atsiveria panoraminis vaizdas į miestą, galima mėgautis sūkurinės vonios malonumais, siūloma aibė kitų patogumų, kurių kituose viešbučio numeriuose nėra.
Dar beveik tūkstantį galima pakloti už automobilio nuomą, nelygu su kuo važinėsi - nedideliu "Volkswagen Polo" ar gerokai prabangesniu apynauju "Audi A6". Pasirinkus pastarąjį už savaitę bus pateikta 924 eurų sąskaita. Arba kasdien galima naudotis taksi paslaugomis. Arba net nuomotis limuziną su vairuotoju - uostamiestyje valanda tokios pramogos kainuoja apie 100 litų.
Taigi, tik malonumas laikinai pagyventi prabangiame viešbučio numeryje bei pavažinėti neprastu automobiliu jau kainuotų beveik 3 tūkst. eurų.
Bet dar reikia duonos ir žaidimų.
Galima prabangiai pietauti
Beje, suploję apvalią sumelę už brangiausią uostamiesčio viešbutį, už tai jame gausite tik pusryčius. Kiek kainuos pietūs ir vakarienė, priklauso nuo užgaidų - ar pasitenkinama užplikomų makaronų pakeliu, ar išskirtiniais patiekalais prabangiame restorane.
Klaipėdietis Tadas Šatkauskas, Vadovų gurmanų klubo įkūrėjas ir prezidentas, teigia, kad šiandien Klaipėdoje žmogus vienu prisėdimu gali pravalgyti 150 litų.
"Už tiek galima pavalgyti labai įdomiai, prabangiai ir gražiai", - sakė jis.
Gurmanas sutiko, kad sąskaita gali gerokai išaugti, jeigu per pietus ar vakarienę būtų patiekta gėrimų.
"Juk vyno iš apatinės ir viršutinės lentynos kainos skiriasi dešimtimis kartų, o jeigu konjakas? Jis gali ir tūkstantį kainuoti", - teigė T. Šatkauskas.
Pramogoms išlaidauti nesunku
Vienas iš turistų, ypač jaunesnio amžiaus, tikslų yra papramogauti ir patirti naujų įspūdžių mieste, kuriame lankosi pirmą kartą. Tačiau, be tradicinių pažintinių ekskursijų mieste, apylinkėse ar regione, Klaipėdoje netradicinių pramogų nėra daug. Pavyzdžiui, internete paieškojus aktyvaus laisvalaikio būdų, galima rasti pasiūlymus paskraidyti keturviečiu lėktuvu ar oro balionu (kaina apie 399 Lt), siūlomi šuoliai parašiutu, kainuojantys 200-380 litų. Tik visa tai priklauso nuo oro.
O kur galima pašėlti Klaipėdoje? Savaitgaliais mieste duris atveria gal dvi dešimtys naktinio pasilinksminimo įstaigų, tarp kurių - ir vyriškos lyties turistus dominantys keli striptizo klubai. Ko tik jie nesiūlo: prabangą, žavių merginų kompaniją, šampaną, pasivažinėjimą limuzinu, atskirą kambarį su patikusios šokėjos pasirodymu. Tačiau apie paslaugų kainas šių įstaigų atstovai kalba nenoriai, tad lieka pasikliauti mieste sklandančiais gandais, jog be kelių šimtų litų kišenėje ten net neverta eiti - esą vien už kokteilį šokėjai reikėtų suploti tiek, kiek sumokama už dviejų kambarių buto šildymą šalčiausią žiemos mėnesį.
Jeigu turistai azartiški, gali užsukti į vieną iš kelių Klaipėdos kazino. O tokiose įstaigose išleisti 1 000 eurų - vieni niekai. Kad ir per vieną vakarą.
Lietuvos vidurkis žemesnis
"Jau ne kartą skaičiavome, kad Klaipėdoje turistas vidutiniškai išleidžia apie 100 eurų per parą. Įskaičiuotos išlaidos viešbučiams, transportui, ekskursijoms, suvenyrams, maitinimui ir kita", - sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Palyginti su šalies vidurkiu, uostamiestyje svečiai iš svetur išleidžia šiek tiek daugiau: Valstybinio turizmo departamento duomenimis, užsienio turistas savo viešnagės Lietuvoje metu - čia ji vidutiniškai užtrunka 4 dienas - išleidžia 1 244 litus, arba 311 litų per dieną. Iš visų 2011 metais į Lietuvą atvykusių turistų 7 proc. lankėsi Klaipėdoje.
100 eurų - nemažai, tačiau, palyginti su kitais Europos miestais, ši suma ne tokia ir didelė.
Jungtinės Karalystės bendrovė "Post office" pernai atliko tyrimą, kurio metu nustatė lyginamąsias konkrečių prekių krepšelio kainas 21 Europos valstybėje.
Į krepšelį buvo įtrauktas puodelis kavos maitinimo įstaigoje, šviesaus alaus butelis, gėrimo "Coca-Cola" buteliukas, pietūs dviem ir butelis vyno, apžvalginis turas po miestą autobusu, apsilankymas muziejuje, ekskursija po vietos paveldo objektus, 48 valandų išlaidos viešajam transportui, kelionė nuo artimiausio oro uosto iki miesto centro bei nakvynė 2-3 žvaigždučių viešbutyje.
Palyginus visų - nuo brangiausio iki pigiausio miesto (Stokholmo ir Rygos) - kainas paaiškėjo, jog šis krepšelis vidutiniškai atsieitų 514 eurų (1 773 litus).
Galėtų išleisti daugiau
Atvykstamojo turizmo organizatoriai pripažįsta, kad Klaipėdos svečiai čia galėtų išleisti dar daugiau pinigų, tačiau galimybių nėra.
"Be abejonės, yra turistų, kuriems neužtenka įprastų pramogų. Jie nori pasivažinėti šiaurės šunų kinkiniais, dairosi žiemos laisvalaikio centrų ar pageidauja pajodinėti uždaruose žirgynuose. Deja, Klaipėdoje to niekas nesiūlo, tad organizuojame išvykas į Vilnių ar kitus miestus", - sakė atvykstamąjį turizmą organizuojančios kompanijos "Krantas travel" turizmo vadybininkas Marius Serapinas.
Jam pritarė ir "Klaipėdos mėjos" vadovė Liudovika Pakalkaitė.
"Mūsų atvykstamasis turizmas orientuotas į Vilnių ir Rygą, o Klaipėdoje daugiau dirbame su kruizinių laivų keleiviais. Pagrindinis jų lūkestis - ką mieste veikti 5-6 valandas: pamatyti ką nors įdomaus, pasivaikščioti ir apsipirkti. Tai nėra taip lengva, nors kiekvienas keleivis išleidžia vidutiniškai apie 60 eurų, pinigų mieste būtų galima palikti dar daugiau, bet trūksta autentiškų prekių parduotuvėlių, vėlai atsidaro kavinės - ankstų savaitgalio rytą kavos kur nors atsigerti nėra šansų", - pastebėjo ji.
L. Pakalkaitės nuomone, šiltuoju metų laiku, kai turistų į miestą atvyksta daugiausiai, būtų galima išnaudoti kalėdinei mugei skirtus namelius.
"Tačiau tai turėtų būti organizuojama centralizuotai, o ne kiekvienas prekeivis atskirai. Jeigu kruizinių laivų keleiviams rengiami specialūs jomarkai, tai ką veikti likusiems turistams? Jiems reikia krašto autentikos, todėl daiktų prekeiviams turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos bei užtikrinta priežiūra, kad nebūtų brukamos kiniškos prekės", - sakė kelionių į Lietuvą organizatorė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą