Trečiadienį įvyko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotas pasitarimas "Jūrinio kultūros paveldo apskaitos bei apsaugos problemos ir jų sprendimo būdai". Pasitarimui pirmininkavo pats vicemeras Artūras Šulcas. Jo metu išklausyti gražūs pranešimai apie jūrinio paveldo būklę, kuriuos perskaitė Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas ir kiti. Nuo paprasto pasikalbėjimo jau žinomomis temomis šis pasitarimas skyrėsi tik tuo, kad jame dalyvavo Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė Diana Varnaitė.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė priminė skaudų klaipėdiečiams įvykį - dėl nežinojimo buvo supjaustyta tokia istorinė vertybė kaip senas bakenas. Pasak jos, todėl būtina identifikuoti teritorijas, kuriose yra vertybių, sudaryti jų sąrašą, kitaip sakant, parengti dokumentą, kuris būtų privalomas teritorijų planuotojams ir plėtotojams, kad per klaidą nebūtų sunaikinta daugiau istorinių vertybių. O. Žalienės teigimu, norima atkreipti dėmesį viso jūrinio paveldo komplekso problemą, nesigilinant į konkrečias detales.
Dainius Elertas įvardino jūrinio paveldo reliktus - tai ne tik laivai, bet ir buvę navigaciniai ženklai, pavyzdžiui, bažnyčios bokštas, ir krantinės, molai, geležinkeliai, sandėliai, tiltai, locų namas, laivų statyklų liekanos ir kt. Pasak jo, negalima pamiršti, kad Klaipėda turėjo jūrų tvirtovės statusą.
Povandeninio paveldo problemas pristatęs V. Žulkus teigė, kad didesniame gylyje esantys seni nuskendę laivai yra labiau apsaugoti, nei tie, kurie yra priekrantėje ir yra išmetami į krantą. Vienas toks laivas buvo išmestas į krantą 2007-aisiais ir, kol praėjus daugiau nei metams, jis buvo nugabentas į Lietuvos jūrų muziejų, jo liko tik dešimtadalis. Profesoriaus manymu, tuos probleminius laivus būtų 20 kartų pigiau perkelti į saugų gylį nei iškelti į krantą, užkonservuoti ir eksponuoti.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pritarė tam, kad būtų identifikuotos vertybės, esančios uosto teritorijoje, kad būtina sutarti, kaip jos turi būti saugomos, konservuojamos ir iš kokių resursų tai turi būti daroma. Tačiau, pasak jo, nereikėtų piktnaudžiauti kalbomis, esą tai vertybė, kurioje galima įrengti muziejų, jeigu pastato būklė jau avarinė ir realiai nieko neįmanoma padaryti.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų išsaugoti ir inžinerinius įrenginius, surasti vietą jiems, kur jie galėtų būti eksponuojami. A. Kuzmarskis yra išsaugojęs 1948-1950 metų šilumvežį ir, jeigu būtų rengiamas koks nors muziejus, galėtų perleisti tą vertybę. Jis apgailestavo, kad neišsaugotas nė vienas prieš karą Klaipėdos uoste turėtas kranas, dabar reikėtų pasirūpinti tuo, kad kaip reliktas išliktų 40 metų senumo kranas. A. Kuzmarskio manymu, entuziazmą šioje srityje turėtų parodyti ir miesto savivaldybė.
"Budžio" klubo atstovas Algimantas Liesis bandė priminti, kad piliavietėje buvo ir jachtklubų, tad jachtininkai, kurie jaučiasi priklausą piliavietės kompleksui, nenori būti išstumti. Jie glaudžiasi nešildomose dirbtuvėse, todėl laivams restauruoti gali skirti tik kelius mėnesius.
D. Varnaitė suprato, kad jūrinis paveldas yra įvairialypis, kad mokslininkų ir ekspertų, galinčių įvertinti paveldo objektų vertę, Lietuvos uostamiestyje yra apstu. Ji norėjo sužinoti, koks saugotino jūrinio paveldo mastas, turint omenyje ir teritorijas, ir konkrečius objektus, t. y. kaip išsamiai ruošiamasi nagrinėti klausimą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri identifikuotų objektus ir teritorijas. Tokiam pasiūlymui pritarė daugelis pasitarime dalyvavusiųjų. D. Varnaitė pridūrė, kad darbo grupė turėtų parengti objektų tyrimo ir inventorizavimo programą.
Žodžiu, šio pasitarimo metu kalbėta apie globalius dalykus, apie kompleksinį paveldo išsaugojimą, apie tai, kad nereikia skubėti įtraukti objektų į saugomų vertybių sąrašą, kol jos nėra kaip reikiant ištirtos. A. Šulcas paminėjo, kad kitais metais Klaipėdoje bus organizuojama tarptautinė konferencija, kurioje bus pasidalina kitų Baltijos valstybių patirtimi.
Na, o tokiems konkretiems dalykams kaip piliavietės teritorijoje trūnijantiems keturiems laivams, įtrauktiems į kultūros vertybių sąrašą, priklausantiems Klaipėdos jachtingo klubui, laiko ir dėmesio nebeliko. A. Šulcas tik pakartojo, kad savininkai patys atsako už savo turimą turtą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą