Daugelio atsitiktinai patikrai, trukusiai 18 mėnesių, pasirinktų ES valstybių gyventojai gali kaltinti savo vyriausybes, kad jos nesugeba pasirūpinti gyvūnų išlikimu, sveikata, mityba, veisimusi, biologiniais poreikiais bei veterinarine priežiūra. Ataskaitoje teigiama, kad kai kuriuose zoologijos soduose gyvūnai neapsaugoti nei nuo pavojaus ištrūkti, nei nuo kitų laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų įsibrovimo į jų valdas. Aptvarai nepritaikyti atskirų gyvūnų rūšių poreikiams. Nepaisoma leidimo laikyti tik Europoje paplitusius gyvūnus.
Europos Parlamentui Tarptautinės gyvūnų gerovės organizacijos "Born Free" ("Gimę laisvi") pristatytoje filmuotoje medžiagoje ir ataskaitoje apie 21 ES šalies zoologijos sodų veiklą pateikti įrodymai apie netinkamai prižiūrimus gyvūnus, nehumanišką elgesį su jais.
Teigiama, jog Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra, Zoologijos sodų patikrų komisija ir Teritorinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat turės daug nuveikti, kad pagerintų 5 šalies zoologijos sodų, iš kurių 3 finansuoja valstybė, situaciją. Remiantis ataskaita, visuose juose, 412-oje aptvarų, aptiktos 355 gyvūnų rūšys, 39 rūšių valdų nepavyko identifikuoti. 11 procentų rūšių buvo pripažintos nykstančiomis, 6 proc. - pažeidžiamomis ir 2 proc. - atsidūrusios kritiniame pavojuje.
Tyrimą atlikusių gyvosios gamtos sargų kritinių pastabų susilaukė ir Kauno zoologijos sodas, kuris vienintelis yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) bei Švietėjų asociacijos (IZE) narys, ir Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, ir privatus Grūto parko zoologijos sodas, ir Lietuvos jūrų muziejus bei Gamtininkų centras "Mini Zoo".
Tyrėjai nepristatė
 |
| ANONIMAI. "Stebėtojai mums neprisistatė, nepasiteiravo jokių duomenų nei kitos informacijos, ir padarė išvadas", - sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. |
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sakė, jog ataskaitoje "Europos zoologijos sodų tyrimai 2011", gautoje iš Aplinkos ministerijos, pateiktos tik pastabos, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Daugiausia priekaištų muziejus sulaukė dėl informacijos stokos apie biologinės įvairovės išsaugojimo tyrimus ir apie muziejaus dalyvavimą tarptautiniuose gamtosaugos projektuose.
Tačiau, pasak O. Žalienės, visuomenės informavimo ir švietimo misija neapsiriboja vien užrašais lentelėse: vyksta edukacija suaugusiesiems, neįgaliesiems ir vaikams. Esą tik muziejaus dėka Lietuva sužinojo, kas yra Baltijos jūros kiaulė, kai prieš aštuonerius metus pradėta rengti šio gyvūno diena. Be to, direktorės teigimu, muziejus aktyviai veisia keturias pingvinų ir daugybę ruonių rūšių.
"Jeigu į muziejų buvo kas atvykę pasižvalgyti, tai mums oficialiai neprisistatė, neprašė jokių duomenų nei matmenų, nesikalbėjo, ir padarė savo išvadas, - sakė O. Žalienė. - Muziejus net negavo standartinio zoologijos sodų klausimyno, kurį turėtų užpildyti. Galima tik spėti, jog organizacijai "Gimę laisvi" atstovavo Lietuvos gyvūnų gerovės tarnyba "Pifas", kuri labiausiai stengiasi, kad mūsų delfinai, kol vyksta delfinariumo remontas laikomi Graikijoje, negrįžtų į muziejų."
Gyvūnai mėgsta būti klounais?
Nors muziejus nėra cirkas, čia rengiami delfinų, ruonių ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai: vasarą - 4 kartus per dieną po 30 minučių, kitu metų laiku - 2-3.
Jautresnių nervų lankytojai triukus verčiamų rodyti jūrų liūtų šou laiko pasigailėtinu išnaudojimu. Štai ataskaitoje pastebėta, jog jūrų liūtas plaukioja iš vieno ankšto baseino galo į kitą ir esą neturi tinkamos vietos poilsiui. Delfinai suka lankus ant nosių ir balansuoja kamuoliu; toks šių gyvūnų elgesys ataskaitos rengėjų laikomas nenatūraliu.
"Manau, teigiantys, jog baseinas per mažas, yra neteisūs, nes dalis jo yra po žeme. Nuomonė apie gyvūnų pasirodymus yra labai subjektyvi, ir apie gyvūnų stereotipinį elgesį sprendžiama pagal savo matymą. Gyvūnai tikrai nesikankina, dresuodami treneriai naudoja skatinimo būdą, nėra jokios prievartos ar bausmių. Delfinai gamtoje gal ant nosių daikto ir nesuka, bet jie daro tuos judesius, balansuoja", - reaguodama į kaltinimus sakė O. Žalienė.
Pasak jos, plečiama teritorija, kurioje delfinai galės pasilepinti saulėje ir kvėpuoti grynu oru, muziejuje kasdien dirba aukščiausios kvalifikacijos veterinarijos gydytojas, turintis tarptautinių seminarų sertifikatus.
Kliuvo ir "Mini Zoo"
Ataskaitoje minima, jog netoli Klaipėdos, Jonušų kaime, įsikūrusio "Mini Zoo" teritorijoje dalis gyvūnų klaidžioja laisvai, tarp jų - danieliai ir guanakos. Apie 69 gyvūnų rūšis čia nesą jokios informacijos.
Labiausiai ekspertams nerimą kelia tai, jog net 57 proc. aptvarų, kuriuose yra ir plėšrūnų, yra neužrakinti, tad jie bet kada gali ištrūkti, be to, pas žvėris gali patekti ir neapdairūs lankytojai. Šie skatinami šerti gyvūnus, o kadangi nematyti nuolat prižiūrinčių darbuotojų, žmonės dėl nežinojimo gali gyvūnus apnuodyti.
Remiantis ataskaita, šiame zoologijos sode nėra visą dieną dirbančio veterinarijos gydytojo. Maža to, kad dalis gyvūnų neturi prieigos prie švaraus vandens, kai kurie jų skendi savo išmatose ir nesuėsto gendančio maisto likučiuose, o tai dėl žalingų patogenų kelia riziką susirgti. Abejojama, ar gyvūnai apsaugoti nuo parazitų.
Pažymėta, kad kai kuriuose aptvaruose trūksta erdvės judėjimui, ne visi gyvūnai turi galimybę elgtis natūraliai, kaip įprasta gamtoje: rausti urvus, laipioti, maudytis, skraidyti, pagaliau - rasti vietą poilsiui. Pelikanas, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje, laikomas voljere. Kai kurių paukščių aptvarai per žemi, kad jie galėtų skraidyti. Gyvūnų gynėjų teigimu, judėjimo laisvės suvaržymas sukelia raumenų atrofiją, apatiją, nutukimą.
Netoli vienas nuo kito įkurdinti Amūro tigras, dėmėtoji hiena ir prijaukinti šunys, tad gyvūnai galimai patiria stresą. Kai kuriuose aptvaruose gyvūnai vaikštinėja ant pliko betono.
"Tyrėjai - idiotai"
 |
| NESITEISINS. "Mano zoologinė kolekcija atitinka visus Aplinkos ministerijos reikalavimus, todėl aš nematau priežasties atgailauti ir teisintis", - sakė "Mini Zoo" savininkas Edvardas Legeckas. |
"Mini Zoo" savininką Edvardą Legecką taip pat papiktino, kad kažkokie nežinomi asmenys neprisistatė esantys tyrėjai, o po to pateikė kategorišką kritiką.
"Gyvūnai laisvai vaikšto po mano kiemą, ir čia yra ne zoologijos sodas, o zoologinė kolekcija. Net nežinau, ką pasakyti. Aš jums galiu parodyti, kad nėra tų neužrakintų voljerų, apie kuriuos jie rašo. Nematau reikalo teisintis idiotams, kurie nežinia, ko nori ir kurių nesu matęs akyse. Norėčiau susitikti su jais pačiais ir paklausti, ką jie yra padarę dėl gyvūnų. Aš nekaltas, kad jie nusikalba.
Aptvarai atitinka visus europinius reikalavimus, nes kitaip man gyvūnų niekas neleistų laikyti ir atimtų duotą leidimą", - sakė E. Legeckas.
Jis teigia, kad geriau tegu lankytojai šeria gyvūnus jo paties įduotu maistu, negu mėto jiems saldainius ar kitus produktus, nuo kurio globotiniai suserga. Pasak "Mini Zoo" savininko, tai ir yra žmonių švietimas, kaip elgtis su gyvūnais.
"Gyvūnai esą gaišta tik nuo senatvės, ir retai serga, nes veterinarijos gydytojas dažnai tikrina jų sveikatą", - tikino E. Legeckas.
Tikrino britų biologai
Brigita KYMANTAITĖ, gyvūnų gerovės tarnybos "Pifas" vadovė
Mes dar gegužės mėnesį pateikėme ataskaitą Lietuvos zoologijos sodams, kurios rezultatus mums atsiuntė tarptautinės organizacijos "Born Free" nariai, nes mes su jais bendradarbiaujame, taip pat esame šios organizacijos nariai. Tačiau ne mūsų tarnybos savanoriai, o grupė biologų, atvykusių iš Jungtinės Karalystės, kurie turi supratimą apie zoologijos sodus, atliko tyrimą. Jie neprisistatė aplankytų įstaigų vadovams, o pirko bilietus, ėjo į zoologijos sodus kaip visuomenės atstovai. O vėliau jau mes perdavėme toms įstaigoms svečių pastabas ir paprašėme ištaisyti nurodytus trūkumus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą