Kalbama apie 6 ir 10 ha teritorijos Smiltynėje pritaikymą rekreacinėms reikmėms, jos detaliųjų planų rengimą.
Lems ne kaina
Pasak savivaldybės administracijos Teritorinio planavimo dokumentų rengimo projekto vadovės Jurgitos Gudelevičienės, konkursus laimėjusios įmonės, kurios pasiūlo mažiausią kainą, paprastai dirba ne itin kokybiškai, todėl labai nukenčia detaliųjų ir specialiųjų planų kokybė.
Šį kartą paslauga bus perkama ne iš tų, kurie pasiūlys mažiausią kainą, o iš tų, kurie pateiks kokybiškiausią projektą. Į konkursą norima pakviesti kiek įmanoma daugiau dalyvių.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų jau sudaryta komisija, vertinsianti pristatytus projektus. Jos pirmininkas - savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Anot J. Gudelevičienės, konkurso darbai bus užkoduoti ir išrinktas geriausias variantas, kuris, ekspertų manymu, labiausiai tiks Klaipėdai. Pasiūlymus konkursui galima teikti iki rugsėjo vidurio.
PAVELDOSAUGININKAI tikisi, kad komisija, svarstysianti karinių objektų Smiltynėje pritaikymo rekreacinėms reikmėms konkursui pristatytus darbus, į aptarimą pakvies ir juos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Šio konkurso laimėtojas, t. y. tas, kuris pasiūlys geriausias vizijas, kaip būtų gali panaudoti šiuos objektus, bus kviečiamas į derybas be konkurso dėl dviejų detaliųjų planų rengimo. Jų rengimas 85 proc. finansuojamas iš Europos Sąjungos socialinio fondo ir 15 proc. - iš Klaipėdos biudžeto.
Abu detalieji planai turėtų būti parengti iki 2014-ųjų lapkričio. Konkursą laimėjusios vizijos įgyvendinimo perspektyvos priklausys nuo to, kada miesto savivaldybė ras tam lėšų, ar atsiras norinčiųjų čia investuoti.
Skirti Memelio gynybai
Minėtų dviejų karinių objektų teritorijų konkursas aptartas su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nariais. Su architektais susitiko ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai bei pristatė medžiagą apie turimus objektus.
Kalbama apie du išlikusius iš Antrojo pasaulinio karo vokiečių statytus karinius objektus - dvi baterijas (karo pabūklų platformas, šalia kurios paprastai būdavo įrengiama ir aptarnavimo infrastruktūra).
Pasak KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, tos dvi baterijos - jūrinės gynybos objektai, skirti gintis nuo jūra atplaukiančių laivų. Žinoma, buvo ir priešlėktuvinių pabūklų, skirtų šaudyti į atskrendančius lėktuvus.
Gynybinė sistema buvo apjuosusi Klaipėdą gana sandariu žiedu. Buvo pastatyti 9 betoniniai fortai, t. y. betoninės baterijos ir dar 40 trumpalaikių, supiltų iš žemės. Tai buvo unikali tik Memelio gynybai skirta apsauga, turėjusi beveik 50 gynybinių taškų.
Pirmomis karo dienomis miesto bombarduoti atskrisdavę sovietų lėktuvai negalėdavo įskristi į tą žiedą, todėl numesdavo bombas praktiškai į jūrą, prieigose.
Pasak L. Kavaliausko, daugiau Lietuvoje išlikusių vokiškų baterijų nėra, jų liekanos yra tik Klaipėdoje. O sovietų baterijų pradedant nuo Palangos ir einant per visą Lietuvą turime daugiau kaip 300.
Viena baterija - moterų pliaže
Viena baterija yra Smiltynės moterų pliaže ant kopagūbrio, 250-300 metrų nuo paties šiauriausio Kuršių nerijos taško. Šią bateriją sudarė ne tik 7 atskiros betoninės pabūklų platformos, bet ir 7-8 baterijos, supiltos iš žemės užtvarų, t. y. buvo padaryti apskriti nedideli pylimai, kurių vidury būdavo statomi pabūklai.
Manoma, jog ši baterija buvo pradėta statyti 1939-aisiais siekiant apsaugoti įplauką į Memelį. Viena jų buvo pastatyta čia, kita - Giruliuose, o trečia - dešinėje uosto akvatorijos pusėje, t. y. naftos bazėje, prieškariu buvusiose žibalo talpyklose. Dabar čia yra AB "Klaipėdos nafta" terminalas.
Pasak L. Kavaliausko, pastaroji baterija faktiškai buvo sunaikinta naftos bazės rekonstrukcijos metu, tad dabar net nežinoma, kaip ji atrodė.
Kita tipinė baterija yra maždaug už 1,5 km nuo Kopgalio, nuo dabartinės gelbėjimo stoties ir pirties komplekso ji yra nutolusi apie 300 metrų. Šalia jos buvo įrengti ir kazematai, kareivių ir karininkų gyvenamosios patalpos, arsenalas, kuriame buvo laikomi įvairūs sviediniai.
Pasak L. Kavaliausko, kol kas tie du minimi objektai dar nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, tačiau kadangi ten planuojama atlikti įvairius darbus, Klaipėdos teritorinis padalinys ketina kreiptis į departamentą ir prašyti juos įtraukti į registrą.
Fantaziją varžo parko direkcija
Kaip paveldosaugininkai įsivaizduoja, kam galėtų būti panaudotos tos dvi baterijos?
"Bėda ta, kad visiems trūksta fantazijos. Galbūt ją slopina Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybės pozicija. Aš įsivaizduoju, kad tame tolesniame objekte, kur yra išlikusios betoninės patalpos, galėtų būti įrengtas įvairių aksesuarų, reikalingų pajūrio poilsiautojams, pavyzdžiui, gultų, nuomos punktas. Tačiau susipažinęs su parko direkcijos administracijos, kuri nelinkusi leisti ten ką nors judinti, pozicija, manau, kad įrengti ką nors būtų labai sunku, tad bijau ką nors ir komentuoti", - atsargus buvo L. Kavaliauskas.
Inspektoriaus manymu, įrengti tuose objektuose kokias nors muziejines ekspozicijas būtų problemiška, kadangi turima geriau išlikusių tokio pobūdžio objektų ir dėkingesnių. Pavyzdžiui, Alksnynėje esanti baterija arba vadinamoji juodoji tvirtovė Giruliuose, kurioje jau yra įsikūręs Antrojo pasaulinio karo istorikų entuziastų klubas.
Todėl šiems dviems objektams Smiltynėje esą reikėtų sugalvoti kokį nors pragmatiškesnį pritaikymo variantą, susijusį su poilsiautojų pajūryje aptarnavimu, infrastruktūros papildymu.
Kitas variantas - jie galėtų būti užkonservuoti, ypač baterija, esanti moterų pliaže. Prie jų turėtų būti galima prieiti ir apžiūrėti, reikėtų įrengti medinius takelius.
Pokalbio su architektais metu istorikas Dainius Elertas klausė, kodėl nebūtų galima prie baterijų įkurti kavinukes. Tarpukario laikotarpiu prie karinių objektų yra buvusios liaudiško tipo kavinės, papuoštos žirgeliais.
L. Kavaliauskas tikisi, kad komisija, svarstysianti konkursui pristatytus darbus, į aptarimą pakvies ir paveldosaugininkus.
"Turi tinkamai reprezentuoti"
Aušra FESER, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė
Mes tikrai jokių kliūčių nedarysime, nes esame tiesiog įpareigoti skatinti kultūrinio paveldo objektus pritaikyti lankytojams. Žinoma, patys neturime galimybių atlikti kokius nors tyrimus, bet jeigu atsirastų entuziastų, norinčių ką nors šiuose objektuose padaryti, tikrai nebūtume prieš ir juos palaikytume. Juk ta teritorija nepriskirta rezervatui, todėl jokių problemų nematau.
Pirmiausia, manau, reikia išsiaiškinti juridinius dalykus - ar tie objektai neturi šeimininkų. Kitas ne mažiau svarbus dalykas - finansinės galimybės. Dar vienas labai svarbus aspektas - priėjimas prie tų objektų. Manau, galimybių įrengti patogų priėjimo taką lankytojams tikrai yra.
Žinome, mes rūpinsimės tuo, kad tuose kariniuose objektuose nebūtų padaryta kokio nors kičo. Karinis paveldas turi būti tinkamai reprezentuojamas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą