"Kartais reikia visai nedaug, kad pakeistum žmogaus gyvenimą"


"Dar šį mėnesį Palangos miesto gatvėse atsiras stiklinės aukų dėžutės, skirtos neįgaliems vaikams ir jų šeimoms remti", - sako jau trečius metus gyvuojančio Palangos moterų "Lions" klubo prezidentė Vilma Schmidt.


"Sunkmetis palietė daugelį žmonių, bet mes vis tiek bandysime atkreipti
visuomenės dėmesį į neįgalius vaikus. Jų Palangoje gyvena daug, ir ligos nelaukia, kol krizė pasibaigs, todėl tikimės, kad žmonės aukos, kiek kas gali", - viliasi Vilma.


Moterys bendrauja su Dienos centro ir "Baltijos" mokyklos, turinčios neįgalių vaikų skyrių, pedagogais, globojančiais neįgaliukus ir geriausiai žinančiais jų poreikius. Daugeliui daugiavaikių šeimų ar vienišų motinų vaikučiams reikia vaistų, vitaminų, kai kuriems vaikams reikia lovos pakietintu dugnu.


Cerebriniu paralyžiumi sergančiam vaikinukui, turinčiam tik mamą, gyvenimo džiaugsmo ir galimybę bendrauti su pasauliu suteiktų kompiuteris. Manyta tam pinigų surinkti iš aukų dėžučių, tačiau viena klubo narė nupirko kompiuterį ir šiuo metu instaliuoja programas lietuvių kalba.


"Lions" klubo moterys kasmet prieš Kalėdas surenka pinigėlių skurstančioms šeimoms, pakviečia jas į šventinį koncertą. Vilma apmaudauja, kad per šias Kalėdas surengti įspūdingą šventę mažyliams ir jų tėveliams sutrukdė gripo epidemija. Tačiau "Baltijos" mokyklos ir Dienos centro bei "Ąžuoliuko" vaikų globos namų auklėtiniai sulaukė Kalėdų Senelio dovanų.


"Gintaro" vaikų reabilitaciniam centrui labdaringosios "liūtės" nupirko reikalingą įrangą, o projekto metu "Padėkime vaikams kvėpuoti" keturiems vaikams buvo dovanoti modernūs inhaliatoriai.


Turtingos širdimi


Taip įžūliai ir paklausiau: kodėl aštuoniolikai klubo narių, užuot nuskridus į Paryžių kavutės išgerti ir įsigijus vardinę garsaus dizainerio rankinę, prireikė rūpintis tais, kuriems labai reikia pagalbos? Iš kur ta filantropija?


"Nesame milijonierės. Mes paprastos moterys", - juokėsi Palangos "Lions" klubo prezidentė.


Pasak jos, kiekvienais metais išrenkama nauja klubo vadovė. Pirmoji buvo gydytoja Violeta Obolevičienė, o kai išrinko Vilmą, ji dar nežinojo, kad laukiasi vaikelio. Tačiau energinga būsimoji mama neatsisakė atsakingų pareigų, nepagailėjo savo laiko. Dabar sūneliui Aleksandrui jau dygsta pirmieji pieniniai dantukai, o mama brandina naujas idėjas. Ji pasidžiaugė, kad klubo moterys prezidentę palaikė, jai padėjo.


"Mūsų klubo moterys yra įvairių profesijų: finansininkė, trys gydytojos, architektė, dvi psichologės, reklamos specialistė, verslininkės, viešbučio direktorė, mokytoja, vertėja, atvykusi iš Maskvos ir puikiai išmokusi lietuvių kalbą. Nepaisant amžiaus ar socialinės padėties, visos esame lygios, kiekvienos nuomonė labai svari", - ponia Vilma sakė, kad moteris vienija ne tik bendras tikslas, bet ir pomėgiai, moteriškos paslaptys.


Neįgalius vaikus jos vežė ekskursijon į delfinariumą, nors nėra taip lengva išvažiuoti kur toliau vaikams, sėdintiems ratukuose. Su "Ąžuoliuko" vaikų globos namų auklėtiniais keliavo į kaimo turizmo sodybą, ledo areną. Rūpestis vaikams surengti atrakciją ir pačioms moterims suteikia daug džiaugsmo. Viena klubo narė net apkirpo visus globos namų vaikelius. Kartais ir maži dalykai daug reiškia vaikams, jie žino visų jiems padedančių moterų vardus, nebijo klausti gyvenimiškų dalykų, o kartais pasidalinti mažos širdelės gėla.


Pamatyti tuos, kurie šalia


Vilma Schmidt sakė, kad klubo narėms svarbu ne tik tai, kad būtum kūrybiška asmenybė, turėtum originalių idėjų; iš tikrųjų klubo veikla ugdo toleranciją, padeda atsiskleisti moterų gebėjimams. Tos, kurios atrodė tylios, drovios, pamažu atsivėrė saviraiškai.


Moterys rūpinasi ir savo tobulėjimu. Viena psichologė, kurios pomėgis yra kosmetologija, pamokė klubo nares, kaip prižiūrėti odą, kokią kosmetiką naudoti, kas kiekvienai tinka. Skaniai gaminanti moteris pasikvietė kitas į namus ir išmokė pagaminti penketą pikantiškų patiekalų. Kartais moterys draugiškai periasi pirtyje; ten irgi gimsta svajonės.


"Ne veltui žemaičiai vadinami Lietuvos ispanais; temperamentu nesiskundžiame. Daug diskutuojame, po to stengiamės įkūnyti gražiausius sumanymus. Ir mūsų antrosios pusės žino, kad kai vyksta mūsų susitikimai, nereikia skambinti ir trukdyti. Vyrai mielai pabūna su vaikais. Mūsų vaikai irgi žino, kad yra jų bendraamžių, neturinčių sveikatos arba tėvelių, todėl patys ruošia jiems dovanėles, laukia susitikimų", - sakė Vilma.


Pokalbininkė pasidžiaugė, kad nuo rudens iki pavasario Palangoje viešpatauja ramybė, kurią sudrumsčia sveikuolių ir stintų šventės, keletas koncertų. Ji su draugėmis vertina, kad po gražųjį Tiškevičiaus parką ar prie jūros turi galimybę pasivaikščioti ne tik kartą per metus. Vaikams auginti miestelis taip pat tinka idealiai.


"Beveik visą gyvenimą gyvenu Palangoje, bet manęs neapleidžia nuostaba, kokia ji graži ir kokie čia gyvena gintarinių širdžių žmonės, - sakė pokalbininkė. - Noriu paraginti žmones sunkmečiu daugiau nuoširdžiai bendrauti, išsikalbėti, palaikyti vienas kitą, pamatyti, kuo gyvena kaimynas. Kartais labai nedaug reikia, kad padėtum kitam žmogui. Kas vienam atrodo niekis, kitam nuo tos menkos pagalbos, paramos gyvenimas gali pasikeisti. Girdėjau, kad praėjusiais metais per įvairias akcijas suaukotos rekordinės sumos, tad nenuvertinkime savęs - vis dėl to lietuvis lietuviui yra brolis, ne vilkas".


Ivona ŽIEMYTĖ 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder