Šį lapkritį Klaipėdos TIC mini 10-ies metų jubiliejų. Dabar šios įstaigos darbuotojai jau su šypsena prisimena, kaip pirmaisiais metais buvo įmanoma dirbti tik dienos metu, nes patalpose net nebuvo šviestuvų, tad problemą teko spręsti originaliai.
"Tiesiog nykų rudens rytą suorganizavome valdybos ir savivaldybės darbuotojų susirinkimą mūsų patalpose, o takelį nušvietėme žvakėmis", - gudriai šypsosi Klaipėdos TIC vadovė Romena Savickienė. Tikriausiai ir taip aišku, kad po tokio susirinkimo šviestuvai netrukus atsirado.
Dabar įstaiga gali didžiuotis ne tik jaukiomis, suremontuotomis patalpomis, bet ir puikiais darbuotojais. Klaipėdos TIC darbuotojai, be įprastinės veiklos, ieško, kur turistas skubiai galėtų susiremontuoti sugedusį automobilį, padeda surasti seniai matytus gimines ar net pradingusį megztuką...
Ko dažniausiai klausia pas jus užsukę turistai?
Dažniausiai klausia to paties - ką aplankyti Klaipėdoje ir kaip nuvykti į Kuršių neriją. Jei mūsų papūga Riko mokėtų geriau kalbėti, ją išmokytume tradicinių frazių ir paukštelis galėtų paaiškinti turistams. Tačiau kol kas ji moka tik du žodžius "papūga" ir "riko".
Ką turistai kalba apie mūsų miestą?
Kadangi dažniausiai turistai mūsų mieste būna labai trumpai, jie nespėja nusivilti. Nesame girdėję nė vieno priekaišto, kad mūsų namų fasadai apleisti, kur kas dažniau pasidžiaugiama, kad pas mus labai švaru. Tiesa, grafičiai bado akis ir turistams. Vokiečiai niekaip negali suprasti, kodėl mes jų nenusiplauname. Daugeliui turistų labai įdomu, kad mes neturime atskiro senamiesčio ir atskiro miesto centro - nes visa tai pas mus taip miniatiūriška lyginant su kitų miestų masteliais.
O ko jie pasigenda Klaipėdoje?
Kadangi turistai renkasi senamiestyje, tai čia jie pasigenda parduotuvių gatvės, kokios įprastos kituose miestuose. Ir, žinoma, pasigenda žmonių, gyvybės. Daugelis pasivaikščioję po senamiestį teiraujasi, o gal yra dar kita vieta, kur renkasi žmonės.
Turite ką jiems pasiūlyti?
Nelabai. Negi rekomenduosi važiuoti į prekybos centrą? Kita vertus, man pačiai kartais atrodo, kad miręs yra tik mūsų senamiestis, nes visur kitur žmonių tarsi ir netrūksta. Kai aš vakare Žardės rajone išeinu su šunimi pasivaikščioti, ten pilna žmonių, visi vaikštinėja, kalbasi, o senamiestyje tą seniai mačiau.
Kodėl taip nutiko?
Gal šiaip yra mieste sumažėję žmonių, gal klaipėdiečiai, dirbantys miesto centre, nebeturi tradicijos po darbo pavakaroti mieste - pasivaikščioti, užeiti į kavinę. Matyt, senamiestyje vietiniams nebėra traukos centro. Mes tampame tarsi Neringa ir Palanga, kur gyvenimas vyksta tik vasarą. Pastebiu, kad žiemą kai kurios kavinės Klaipėdos centre visai užsidaro arba veikia tik savaitgaliais. Reikia kažką galvoti, kad žmonės norėtų važiuoti į senamiestį, pavyzdžiui, gal sekmadieniais Teatro aikštėje organizuoti ekologinį turgelį?
Gal į buvusios Vydūno mokyklos patalpas atsikrausčius menininkams senamiestyje atsirado dar vienas įdomus objektas turistams?
Kadangi iš išorės šis pastatas atrodo kaip uždaryta mokykla, net ir manęs, klaipėdietės, nevilioja ten užsukti, o turistams gali atrodyti net nesaugu. Vokietis, įėjęs į tokį pastatą, iš baimės, ko gero, net piniginę prarytų... Nors tose patalpose tikrai yra patrauklių studijų. Jei ten įsikūrę menininkai kartais išlįstų į lauką - organizuotų parodas, plenerus, meninius pasirodymus - tai tikrai galėtų būti patraukli vieta ir turistams.
Jūsų duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre apsilankė 600 tūkst. turistų. Kaip jums atrodo tokie skaičiai?
Džiugina tai, kad turistų daugėja. Ypač ryškus augimas buvo 2005 metais - po to, kai pradėjome dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose, konferencijose ir Klaipėda tapo žinomesnė. Tais metais turistų skaičius Klaipėdoje didėjo net 49 proc. Pastaraisiais metais šis skaičius auga mažiau - po 2 procentus. Tačiau akivaizdu, kad dabar jau reikia kito įdirbio - mus jau žino, tačiau reikia, kad būtų dėl ko čia važiuoti, kad turėtumėme turistinių traukos objektų. Be to, mums tenka konkuruoti ne tik su užsienio, bet ir su Lietuvos miestais, nes mūsų regiono pasiekiamumas nėra itin patogus - nebent tik atplaukti keltu i6 Vokietijos bei Švedijos. Trūksta įvairesnių skrydžių į Palangą. Net kai dalyvaujame parodose, pirmas klausimas, kurio sulaukiame - o kaip pas jus atvykti? Ir kai pradedi pasakoti, kad reikia atskristi į Vilnių ar Kaun1, o tuomet kelias valandas važiuoti iki mūsų, daugelis pagalvoja ir apsiriboja Vilniaus apžiūra.
Suvokiame, kad pajūrio regionas gali būti patrauklus kompleksiškai, todėl ir turistams siūlome aplankyti ne tik Klaipėdą, bet ir Palangą, Neringą, Šilutę.
Vieninteliai Vakarų Lietuvoje organizuojate gidų kursus, esate kruizinės laivybos koordinatoriai, be to, administruojate "Pajūrio kempingą".
Nuo 2006 metų jau parengėme daugiau nei 150 gidų, tačiau tikrai ne visi dirba šį darbą. Kruizinės laivybos rezultatai nėra blogi, tačiau dar turime kur tobulėti. Kartu su Uosto direkcija turime tikslą, kad per sezoną pas mus atplauktų bent jau 100 kruizinių laivų. Tikimės, kad kempingas taps dar funkcionalesnis, kai jame savivaldybė pastatys stacionarius namelius - panašu, kad ateinančiam sezonui tai jau bus įgyvendinta. Be to, dar dalyvaujame įvairiuose projektuose...
Priimate jaunimą į savo šaunų būrį?
Žinoma, draugaujame su visais. Beje, pas mus praktiką atlieka studentai ne tik iš Lietuvos, esame turėję po keletą iš Vokietijos, Švedijos, net iš Nepalo.
Smagu prisiminti jūsų organizuotus renginius "Tall Ships race" 2009 ir 2011 metais. O kur dar jūsų išleisti leidiniai - berods per dešimtmetį jų išleidote apie 600 tūkstančių egzempliorių.
Kiekvienais metais vien žemėlapių išleidžiame per 50 tūkstančių, kuriuos išdalijame turistams. Ir ne vien juos - pas mus užsukę turistai gauna įvairių leidinukų, kurie padeda orientuotis Klaipėdoje, atrasti visus lankomus objektus. Be to, norime, kad turistai turėtų ką įsimintino parsivežti namo. Gal ir nuskambės keistai, bet mano žmonės džiaugiasi, kai yra darbo. Aš tikrai labai didžiuojuosi visais TIC darbuotojais, kurie nesikeičia jau daug metų. Manau, tai daug pasako apie mūsų kolektyvą.
Rašyti komentarą