Lietuva turi tik vieną - T. Ivanausko zoologijos sodą Kaune, o Klaipėdoje pramogų nesą per daug - Lietuvos jūrų muziejus, paplūdimys, Jūros šventės ir džiazo festivaliai. Todėl zoologijos sodas uostamiestyje būtų papildomas reiškinys, pritraukiantis turistus, įsitikinęs E. Legeckas.
Jis sakė, jog iki šiol privačios zoologinės kolekcijos statusą turėjusios 400 "galvų" (50 rūšių) gyvūnų karalystės galimybės buvusios gana ribotos, todėl ir pasiūlė įsteigti ją kaip viešąją įmonę.
"Vienam man dirbti galimybių yra, tačiau trūksta palaikymo, rimtesnio požiūrio, ir, neslėpsiu, užnugario, nes mūsų šalyje privačiam asmeniui labai sunku pramušti bet kokią paramą iš įvairių fondų. Pinigų iš Klaipėdos savivaldybės aš neprašau, bet tikiuosi bendradarbiavimo", - sakė E. Legeckas.
Tiesa, be jo, Jonušuose dirba dar trys darbininkai, kuriems trūksta žinių apie laukinius gyvūnus, ir jie turi problemų dėl gėrimo.
Pasak E. Legecko, šiuo metu "Minizoo" priklausantis 6 hektarų žemės sklypas jau yra įsisavintas 70 proc., tad lėšų plėtimuisi nereikia - esą jeigu miestas atsisakys šios dovanos, viskas išliks, bet plėsis lėčiau, tiek, kiek vieno žmogaus jėgos leis.
Brangiausiai kainuoja statybinės medžiagos, per metus tai suryja 100-200 tūkst. litų.
Pokalbininkas sakė, jog pakeitus įstaigos statusą iš privačios zoologinės kolekcijos į zoologijos sodo - o tam pritaria Aplinkos apsaugos ministerija, nes įstaiga atitinka visus europinius zoologijos sodų standartus, - atsivertų kur kas platesnės galimybės gamtosauginei ir švietėjiškai veiklai.
Jau dabar Aplinkos apsaugos ministerija yra parėmusi "Minizoo" 100 tūkst. litų, nes čia vykdoma didžiųjų apuokų ir lūšių atstatymo ir sugrąžinimo į gamtą bei kitos programos. Jei parama būtų nuolatinė, būtų galima ir daugiau gyvūnų veisti, adaptuoti, sužeistus - išgydyti ir paleisti į laisvę. Suteikus naują statusą būtų gauta ir lėšų naujų voljerų statymui. Pirmieji, pastatyti iš privačių asmenų padovanotų medžiagų, per 10 metų jau atgyveno.
Kitas niuansas: yra daug konfiskuojamų gyvūnų, atvežtų laivais kontrabanda, ir jų nėra kur laikyti: egzotiški ropliai, paukščiai, beždžionės. Pagal įstatymą žmonės negali šių gyvūnų laikyti namuose - juos gali priglausti tik zoologijos sodai.
Meras - atsargus
V. Grubliauskas pažymėjo, jog tapimas dalininku nėra tik Klaipėdos vardo suteikimas, garbės reikalas ar abstraktus altruizmas - yra atsakomybė ir tam tikri įsipareigojimai. Be to, Klaipėdos meras svarstė, ar tai, jog šiuo metu "Minizoo" yra ne miesto, bet rajono teritorijoje, nesukels tam tikro kazuso.
E. Legeckas neatmetė galimybės, jog zoologijos sodo bendrasavininkiais galėtų tapti visos apskrities rajonai, ir jis galėtų vadintis "Vakarų Lietuvos" arba "Žemaitijos" zoologijos sodu, parku ar gyvūnų namais.
"Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tikėčiausi pagalbos, kad pritrauktume jaunimą, pedagogus. Mieste yra gamtininkų centras, bet ten daugiau teoriniai užsiėmimai. Vaikai nori bendrauti su gyvūnais, juos stebėti, tačiau susisiekimas su mumis yra gana sudėtingas, gerai būtų, jeigu mikroautobusai, važiuojantys iš Klaipėdos į Gargždus, užsuktų ir į Jonušus", - siūlė E. Legeckas.
Tačiau V. Grubliauskas siūlė kol kas "Minizoo" populiarinimo nesieti vien tik su statuso pakeitimu, nors jis ir labiau įpareigotų. Ketinama iš pradžių labai gerai įvertinti situaciją, galbūt atlikti išsamią būsimosios įstaigos galimybių studiją, pasikalbėti su apskrities merais, ir tik tuomet priimti sprendimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą