Klaipėdos centrui gresia tapti rezervatu

Klaipėdos centrui gresia tapti rezervatu

Uostamiesčio architektai ir teritorijų planavimo specialistai - sunerimę, mat Kultūros paveldo departamentas užsimojo apriboti galimybes vykdyti statybas 270,3 ha teritorijoje aplink Klaipėdos senamiestį ir istorinę jo dalį.

Tokia didelė teritorija nurodyta parengtame senamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane ir grindžiama tuo, kad žmonėms pastatai neturėtų užgožti senamiesčio vaizdų.

Idėja graži, bet specialistai pasigenda ne tik viešumo, bet ir aiškumo, kokie tai būtų pastatai, jiems nesuprantama, kodėl pasirinkta teritorija, kai kuriose vietose nuo senamiesčio nutolusi net pusę kilometro. Pagaliau, baiminamasi, kad toks planas esą atvertų landas paveldosaugininkų korupcijai.

Kad neužstotų

Minėtas specialusis planas parengtas vilniečių, Valstybės įmonės "Lietuvos paminklai" specialistų, jis apima senamiesčio zoną ir vadinamąją istorinę miesto dalį bei aplinkines teritorijas.

Architektų manymu, pirmiausiai reikėtų sumažinti paties senamiesčio plotą nuo 93,6 ha iki 84,4 ha. Iš jo siūloma išbraukti "Baltijos" laivų statyklos teritoriją, kadangi gamykla atsirado žymiai vėliau nei formavosi senamiesčio struktūra. Be to, pastatai minėtoje teritorijoje yra senamiesčiui nebūdingų tūrių, vieta yra uždara ir negali būti naudojama viešajam pažinimui.

Taip pat norima "išgryninti senamiesčio vizualinį suvokimą" iš jo teritorijos išbraukiant sklypą Taikos pr. 4A: jame stovi modernus daugiaaukštis pastatas.

Plane siūloma patvirtinti Klaipėdos senamiesčio teritorijos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribas: rytuose - nuo Danės palei Mokyklos gatvę, kuri toliau pereina į Šilutės plentą iki sankryžos su Paryžiaus Komunos g.; pietinė riba - Paryžiaus Komunos g., toliau Rūtų g. iki sankryžos su Minijos g.; vakarinė riba - Minijos g., toliau pereinanti į Pilies g., krantine ir prieplaukos vakarinėmis ribomis iki Danės upės.

Į Šiaurę nuo Danės, aplink vadinamąją istorinę miesto dalį, siūloma patvirtinti tokias vizualinio pozonio ribas": rytuose - Danės šiaurine krantine iki Mokyklos gatvės atkarpos; šiaurėje - Mokyklos g., pereinant į Priestočio g. iki geležinkelio stoties; nuo šiaurinės teritorijos ribos vietos ties vakarine namo Geležinkelio g. 2A puse į šiaurę viduriu kvartalo tarp Liudo Giros ir Kretingos gatvių iki susikirtimo su Įgulos g., toliau - Universiteto sklypo rytine, šiaurine ir vakarine ribomis iki Universiteto al.; vakarinė riba - Pušyno g. vakarų kryptimi iki Švyturio g. statmenai Kuršių mariom.

Dabar istorinės miesto dalies plotas yra 199,8 ha, siūloma jį praplėsti iki 203,8 ha, o vizualinės apsaugos zonai skirti papildomus 96 ha.

Projekto autorių manymu, bendros tiek senamiesčio, tiek naujamiesčio apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijų tolesnė architektūriniu požiūriu nereglamentuota plėtra gali daryti neigiamą įtaką istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio charakteriui, o kartu - menkinti minėtas vertybėmis pripažintas teritorijas.

Kitaip tariant, pavyzdžiui, nuo Mokyklos gatvės ar kitų plane įvardijamų į vizualinės apsaugos pozonius patenkančių teritorijų senamiestis bei istorinė mieto dalis turi būti matomi ir jų negali užgožti kokie nors pastatai.

Aišku, kad neaišku

Įdomu yra tai, kad minėtą specialųjį planą turės tvirtinti ne miesto Taryba, ne savivaldybės administracijos direktorius, o kultūros ministras savo įsakymu.

Tuo ypač piktinosi ne kartą dėl plano posėdžiavę uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai. Esą, kai reikia tvirtinti detalųjį planą dėl kokio naujo keliuko ar sklypo ribų praplėtimo, išnarstoma po kaulelį, teikiama medžiaga Tarybai, o rengiant grandiozinį specialųjį planą, kuris bus aktualus kelioms dešimtims tūkstančių nustatytoje apsaugos zonoje gyvenančių klaipėdiečių, viso to nereikia.

"Čia kaip Maskvą statė - nuleido iš viršaus, ir vykdykite, o miestiečių interesų nepaisoma", - sakė vienas iš komiteto narių.

Pasak uostamiesčio savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, vilniečiai tą planą dabar išsivežė taisyti, nes gavo labai daug pastabų.

"Architektų bendruomenė bijo tos apsaugos zonos, kuri kai kur nutolusi nuo senamiesčio net 500 metrų. Kodėl ji tokia didelė? Ir niekas nėra reglamentuota, neaišku, kas bus draudžiama", - dėstė jis.

Komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas stebėjosi, kad nėra derinta su į tą zoną patenkančių žmonių nuomone. Be to, viešasis svarstymas su visuomene dėl to plano kažkodėl vyko supaprastinta tvarka, t.y., buvo paskelbta informacija tik spaudoje ir internete.

"Man tai čia apskritai nesąmonė: atsistoji už namo ir pamatai arba ne senamiestį. Nusikalba jie. Ką, apžvalgos bokštus statys? Kokia čia tarša vizualinė, kai ir taip pilna "chruščiovkių". Be to, kur paaiškinimai, kokius pastatus bus draudžiama statyti, o kokių - ne? Čia jau interpretacijoms vieta, galima bus laisvai traktuoti", - samprotavo komiteto narys Egidijus Sabataitis.

Keista buvo ir tai, kad 500 metrų riba nustatyta be jokio pagrindimo, nors teisės aktai to reikalauja.

"Atsiranda labai didelis neapibrėžtumas, apribojimai žmonėms naudotis nekilnojamuoju turtu. Neva pirmiau planą patvirtins, po to lauks tų reglamentavimų, kurie gali būti sukurti ir po 10-15 metų. O kai patvirtins ribas, visas į zoną patenkantis nekilnojamasis turtas Registrų centre jau bus kitokio statuso: patenkantis į pozonį", - aiškino savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

V. Greičiūnas ir kiti komiteto nariai pritarė, kad negali vilniečiai atvažiuoti į Klaipėdą, uždirbti pinigus už teritorijų planavimo dokumento rengimą, jį "nutėkšti" klaipėdiečiams ir išvykti.

"Ir jiems vienodai, po to miestiečiai mus pirštais užbadys. Na, jau ne, rašysime protokolą, kad negalima taip daryti ir tas planas turi būti svarstomas Taryboje", - sakė V. Greičiūnas.

Dar vieno komiteto nario Rolando Bražinsko manymu, planas gali stabdyti miesto vystymąsi, be to, dar didesnę galią turėtų Klaipėdos paveldosaugininkai, kur savo nuožiūra galėtų derinti statybų planus, arba ne.

Klaipėdiečiai šokiravo

VĮ "Lietuvos paminklai" Projektavimo tarnybos vyriausioji architektė ir specialiojo plano vadovė Irena Staniūnienė "Vakarų ekspresui" teigė, jog nieko jau nebenori komentuoti.

"Dvi savaites važinėjau į Klaipėdą, aiškinau, labai išgyvenu dėl reakcijos. Tas planas "kabojo" internete dar nuo pernai gruodžio. O kaltina, kad nepristatėm visuomenei... Patyriau didžiulį pasipriešinimą. Esu šokiruota, nors nei pakenkti norėjau, nei ką", - emocijas liejo ji.

Pasiteiravus, kaip buvo nustatytos tos ribos, iš kur esą privalo būti matomas senamiestis, architektė nurodė "pėsčiojo regos metodą".

Kultūros paveldo departamento uostamiesčio teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis teigė, esą tokios zonos numatytos dėl galimų planų statyti dangoraižius, pavyzdžiui, Trinyčių kvartale.

"Tada senamiestis bus apsuptas ir taps lyg šulinys. O su paveldosaugininkais reikės derinti tik aukštingumą - dėl fasadų, langų, durų, stogų ir kitokių dalykų nebus kišamasi. Ta zona iki 500 metrų ir dabar galioja, galėtume įsikišti ir neleisti statyti dangoraižių, bet specialus planas įves aiškumo, nes ne visur tų 500 metrų reikia. Būtinas žemėlapis", - dėstė jis.

N. Puteikio vertinimu, dabar tik vyksta diskusija, esą niekas per galvą nelipa ir neketina to daryti, diskusija atvira ir visi pasiūlymai bus svarstomi.

Tiesa, kultūros ministras gali ir neatsižvelgti į klaipėdiečių pasiūlymus ar reikalavimus, nes teisės aktai numato tik derybas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder