Pagrindinis vizito tikslas - įvertinti ekstremalią situaciją, susidariusią Palangos paplūdimyje. Pasak Aplinkos viceministro Martyno Norbuto, jau priimtas sprendimas papildyti smėliu šią žiemą ypač stipriai išplautus Palangos paplūdimius, tik dar atviras klausimas dėl šio projekto finansavimo. "Šią arba kitą savaitę bus nuspręsta, iš kur bus skiriamos lėšos kurorto paplūdimiui smėliu papildyti. Mokslininkų skaičiavimais tam reikia apie 200 tūkst. Eur. Svarstoma galimybė paimti šias lėšas iš valstybės rezervo", - sakė viceministras.
M. Norbuto teigimu, investicijų Palangos paplūdimiams reikės ne tik šį sezoną, bet ir nuolatos, kas ketverius-penkerius metus, nes vakarų vėjai dėl klimato kaitos vis aktyvesni ir smėlio išplovimas Lietuvos pajūryje prognozuojamas vis didesnis. "Užsienio šalių praktika rodo, jog paplūdimių papildymas smėliu yra efektyvus. Tad numatyti ir jau suderinti didžiuliai papildymai smėliu pietinėje Palangos paplūdimio dalyje, svarstomos galimybės programą šiek tiek pakeisti ir sykiu "pamaitinti" smėliu ir paplūdimį šiaurinėje dalyje", - sakė viceministras.
Ministerijos atstovai taip pat apžiūrėjo Antrosios Melnragės paplūdimį, kuriame, netoli gelbėjimo stoties, kiekvieną pavasarį susiformuoja polaidžio vandens upeliukas, išplaunantis kopagūbrį ir nešantis smėlį į jūrą. Šiais metais, kadangi vandens buvo labai daug, miške prie jūros buvo susiformavęs didžiulis tvenkinys, kurio vanduo kliokdamas didžiule srove, išgraužė kopagūbrį ir išnešė didžiulį kiekį smėlio. Dėl šio upeliuko daromos žalos miestiečiai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, o ši į ministeriją, kurios kompetencijai ir priklauso pajūrio tvarkymo strategija.
Viceministras išreiškė nuomonę, jog upelis nekelia didelio pavojaus. "Detaliau įvertinti situaciją turėtų mokslininkai. Jie turėtų rekomenduoti ar šiuo atveju taikytinos apsaugos priemonės ir kokios. Svarbu nustatyti, koks upelio daromas poveikis pajūriui dabar ir koks jis gali būti ateityje, kai dėl klimato atšilimo kritulių tik daugės. Negana to, kyla ir jūros lygis, tad paplūdimiai bus veikiami vis labiau", - pažymėjo M. Norbutas.
Vis dėlto viceministras įsitikinęs, jog Klaipėdos paplūdimiams valstybinių investicijų nereikia, nes jie natūraliai papildomi smėliu. "Žinoma išplovimų būna ir kopų tvirtinimai yra reikalingi, tačiau tokių problemų kaip Palangoje ar Šventojoj, Klaipėdoje nėra. Kopų tvirtinimas žabtvorėmis yra vienas seniausių ir pasiteisinusių kopų tvirtinimo būdų. Jo Klaipėdoje pakanka", - sakė M. Norbutas.
Aplinkos ministerijos delegaciją lydėjęs Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pažymėjo, jog ne visai sutinka su ministerijos atstovų nuomone. "Klaipėdoje taip pat yra vietų, pavyzdžiui, prie šiaurinio molo, kuriose jūros bangos ypač agresyviai išplauna krantą ir jokios žabtvorės nepadės. Mūsų nuomone, ten jau reikia imtis kietųjų priemonių, tačiau tai nėra mūsų kompetencija", - sakė A. Šulcas.
Vicemeras taip pat priminė svečiams apie Klaipėdos savivaldybės siūlomą tako per kopas nuo Pirmosios iki Antrosios Melnragės projektą, kuriam kažkodėl ministerija nepritarė.
"Takas sutvirtintų kopas, o taip pat tarnautų ir kaip pažintis bei rekreacinis objektas", - argumentus pateikė A. Šulcas. Ministerijos atstovai nustebo, jog projektui nebuvo pritarta ir pakvietė Klaipėdos savivaldybę jį dar kartą pristatyti ministerijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą