Norintieji statyti vėjo jėgaines Klaipėdos rajone jau skaičiuojami šimtais. Anot rajono savivaldybės specialistų, investuotojus domina visa rajono teritorija, kol kas išskyrus tik rytinę pusę.
Toks norinčių statyti jėgaines aktyvumas rodo, kad atsinaujinančios energijos vystymas jau tapo pelningu ir garantuotu verslu, nes valstybė iki 2020 metų yra įsipareigojusi supirkti visą vėjo pagamintą elektros energiją. Statistika skelbia, kad iš visų šalyje pastatytų vėjo jėgainių pernai gauta 47 mln. litų pajamų.
Tačiau gyventojai, ypač pamaryje, aktyviai priešinasi jėgainių kaimynystei, nes jų manymu, jėgainės kelia pavojų sveikatai, gamtai, gyvenimo kokybei bei nuvertina turimą nekilnojamąjį turtą.
Tuo tarpu vietos valdžia yra atsidūrusi lyg tarp kūjo ir priekalo: dėl abiejų pusių interesų konfliktų, trūkstamos įstatyminės bazės į priekį nebejuda kiti svarbūs rajonui teritorijų planavimo procesai.
Kaime neliko ramybės
Kai kurios kaimo bendruomenės dėl vėjo jėgainių jau pradėjo minti teismų slenksčius.
"Atsikraustėme į kaimą ramiai gyventi, tačiau jokios ramybės čia nėra. Dar nepastatytos jėgainės jau kenkia sveikatai, vien nuo nervinės įtampos, kad jos atsiras kaimynystėje ir gadins gyvenimą, galima susirgti", - "Vakarų ekspresui“ sakė Ežaičių bendruomenės pirmininkas Robertas Bartkus.
Ežaičių kaimelis – už keleto kilometrų nuo Gargždų, jame gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 100 žmonių, o bendruomenei priklauso 20 narių. Ežaičiuose 10 ha sklype planuojama pastatyti penkias po 250 kW galingumo, 65 metrų aukščio elektrines. Jos stovės nuo 340 iki 800 m atstumu nuo gyventojų valdų.
Bendruomenė teismui yra apskundusi dviejų institucijų parengtus dokumentus dėl poveikio aplinkai vertinimo.
"Mes nesame nusiteikę prieš vėjo energetiką, tačiau tegu stato ten, kur jos žmonių gyvenimų neužkliūtų. Jėgainės naudingos tik tam, kas stato, bet kokia nauda visuomenei? Mums lieka tik pakenkta sveikata, nuvertėjusi žemė ir namai. Europos šalyse jėgainės traukiasi nuo namų, nes poveikis jų yra neigiamas - vertinant triukšmą, elektromagnetinį lauką, sparnų šešėliavimą ir kita. O pas mus priešingai – statomos kuo arčiau namų. Jei čia pristatys jėgainių, kur besiplės Gargždų miestas?
Labiausiai jaudina tai, kad niekas iš institucijų neatvyksta į vietą, nepasižiūri, kas ir kur bus statoma, "kepa“ tas išvadas dėl poveikio aplinkai kaip ant konvejerio, formaliai, automatiškai įrašydami darbuotojo pavardę, kuris net nebedirba toje įstaigoje. Tai kuo bepasitikėti, kas sukontroliuos, kas čia bus pastatyta ir kaip tai veiks visus mus?“ - piktinosi R. Bartkus.
Nors investuotojai žada Ežaičiuose jėgaines statyti su triukšmo slopintuvais, apsodinti želdiniais, kad šešėliai nekristų į sodybas, kaimo žmonės tais pažadais netiki.
"Planuoja statyti jėgaines žmonėms ant galvų, ir ne po vieną, o ištisais parkais. Esame apskundę visą rengiamą rajono bendrąjį planą, nusiuntėme skundą ir prezidentei. Surinkti jau šimtai protestuojančių žmonių parašų. Jeigu planas bus patvirtintas toks, koks yra dabar, jei leis žemės ūkio paskirties žemėje statyti jėgaines, procesas bus nebevaldomas. Kiek žinome, statybas bandys "prastumti“ specialiuoju planu.
Žmonės laikomi nežinioje, paskutinį kartą bendrojo plano aptarimas vyko prieš metus Priekulėje. Mažiausiai statytojams rūpi žmonės, vietinių bendruomenių planai čia vystyti turizmą, išsaugoti nesudarkytą pamario kraštovaizdį. Antai Šilutės rajone pastatytos penkios 75 metrų aukščio jėgainės iš toliausiai matosi. Mes tokiuose jėgainių "miškuose“ gyventi tikrai nenorime", - tvirtino Pjaulų bendruomenės pirmininkas Artūras Vaupšas.
Anot jo, Pjaulų bendruomenė šioje kovoje prieš jėgaines vienijasi su Dovilų, Gedminų bendruomenėmis, Stragnų, Drevernos gyventojais, kurių gyvenamosiose vietovėse taip pat planuojamos statyti vėjo jėgainės.
Reguliuos jėgainių plėtrą
Praėjusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsispręsta įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių pradėti rengti alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros rajone specialųjį planą.
Vėjo jėgainės vietos valdžiai – tikras galvos skausmas.
"Yra numatyta, kad Lietuva turi pagaminti 500 megavatų alternatyvios energijos, tačiau tai nereiškia, kad visi tos energijos šaltiniai turi būti numatyti Klaipėdos rajone“, - sakė rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
O norinčiųjų statyti jėgaines rajone vis daugėja – šiuo metu išduoti net 132 sąvadai teritorijų planavimo dokumentams rengti. Pagal dabartinį rajono bendrąjį planą, vėjo jėgainių vietos nėra konkrečiai rodomos. Tačiau plano sprendiniai numato, kad jėgainių statyba galima žemės ūkio paskirties, pakeičiant paskirtį detaliaisiais planais, ir pramoninėse teritorijose. Parengti detalieji planai dabar sustabdyti, kol nebus galutinai parengtas rajono bendrasis planas.
Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, investuotojus domina visa rajono teritorija, išskyrus kol kas rytinę pusę.
"Specialusis planas sureguliuotų jėgainių planavimo procesą, nes šiuo metu dar nėra aiškios planavimo metodikos, kaip vėjo jėgainės, kaip statiniai, turėtų įsilieti į darnią ir subalansuotą rajono teritorijos plėtrą ir kraštovaizdį. Aiškumo reikia visiems: gyventojams, planuotojams, institucijoms. Ir pagaliau tai padėtų galutinai užbaigti ir suderinti bendrojo plano keitimo sprendinius“, - sakė V. Vytienė.
Anot jos, specialusis planas, jei nebus apskųstas, gali būti parengtas per pusmetį. Iki nebus parengtas specialusis vėjo jėgainių išdėstymo planas, nebus išduodami dokumentai rengti naujus detaliuosius planus, pagal kuriuos numatoma vėjo jėgainių statyba, Tačiau sprendimas rengti jėgainių išdėstymo specialųjį planą vertinamas prieštaringai.
Kai kurių Tarybos narių nuomone, specialiuoju planu bus toliau blokuojami jau parengti detalieji planai, vilkinamos jėgainių statybos ir milijoninės investicijos rajone.
Vėjo jėgainės auga kaip grybai
Tuo tarpu vėjo energetikai džiaugiasi vienas po kito dygstančiais vėjo elektrinių parkais. Štai gegužės mėnesį Tauragės rajone pradėtas statyti 5 jėgainių parkas. Kitų metų pradžioje šios jėgainės jau pagamins apie 28 mln. kWh elektros energijos, kurios pakaktų aprūpinti 15 tūkst. sodybų.
Bus plečiami parkai ir Kretingos rajone, pradėtos statybos Biržų rajone.
Vėjo energetikų asociacija skelbia, kad šalyje veikia jau 68 jėgainės, kurios pagamina 1 proc. šalies elektros energijos poreikio. Į jėgainių statyba jau investuota apie 470 mln. litų, o šiemet planuojama investuoti dar per 300 mln. litų.
Toks gausus investicijų didėjimas į vėjo energetikos infrastruktūrą, matyt, patvirtina, kad elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse ir jos pardavimas yra pelningas verslas. Šiuo metu už vėjo pagamintą 1 kWh mokamas 0,30 Lt tarifas. Vėjo jėgainių statybas noriai finansuoja ir bankai.
Jų statybą dar paskatins ir Seimo svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris apibrėš Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių rinką ir nustatys, kaip šalis ketina įvykdyti įsipareigojimą Europos Sąjungai, kad 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą