Kretinga atveria istorijos klodus

Pra­vė­rus ūk­ve­džio na­mo du­ris bus ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti try­li­ko­je sa­lių ir su­si­pa­žin­ti su Kre­tin­gos is­to­ri­ja nuo XVII am­žiaus iki XX am­žiaus an­tro­sios pu­sės. Smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti iš­skir­ti­nių eks­po­na­tų: nuo Kre­tin­go­je ga­min­tų tar­pu­ka­rio lū­pų da­žų, žva­kių iki au­ten­tiš­ko pir­mo­jo Lie­tu­vos bo­ta­ni­ko Jur­gio Amb­ro­zi­jaus Pa­brė­žos (1771–1849) her­ba­riu­mo.

Vie­no­je sa­lių – re­kons­truo­tas bu­vu­sios Tur­gaus (da­bar – Ro­tu­šės) aikš­tės grin­di­nio frag­men­tas, su­ma­žin­tas aikš­tės vaiz­das su pa­sta­tais ir net į tur­gų at­vy­ku­siais žmo­nė­mis.

Restauruotas ūkvedžio namas smalsuoliams bus atviras nuo lapkričio 29-osios./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po­mi­do­rai ir lū­pų dažai

Nau­jai eks­po­zi­ci­jai, pa­va­din­tai „Kre­tin­gos kraš­to is­to­ri­ja“, mu­zie­ji­nin­kai ren­gė­si ne vie­nus me­tus. Te­ko per­žiū­rė­ti dau­gy­bę mu­zie­jaus fon­duo­se sau­go­mų eks­po­na­tų, do­ku­men­tų, nuo­trau­kų. Tik šį ru­de­nį bai­gus re­kons­truo­ti 1868 me­tais sta­ty­tą ūk­ve­džio na­mą su įspū­din­go­mis sie­nų ir lu­bų fres­ko­mis at­ve­ria­mos du­rys ir lan­ky­to­jams. Pa­sak Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rės Vi­dos Ka­nap­kie­nės, žmo­nės ga­lės ap­lan­ky­ti eks­po­zi­ci­ją jau nuo sek­ma­die­nio, lap­kri­čio 29-osios.

„Vie­na sa­lių skir­ta Tiš­ke­vi­čių dva­ro tar­nau­to­jams, dva­riš­kiams. Bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su če­kų kil­mės Su­cha­ne­kų šei­ma. Jos at­sto­vas Pra­nciš­kus dir­bo gra­fo dva­re sta­liu­mi ir gro­jo or­kes­tre. O toks Liud­vi­kas Hai­du­kas bu­vo so­di­nin­kas: jo ran­ko­mis kur­tas ir puo­se­lė­tas Žie­mos so­das, par­kas. Įdo­mus ir And­re­jus Bog­da­nas, nes jis dva­re bu­vo iš­vei­sęs ypa­tin­gą su­ltin­gų, mė­sin­gų po­mi­do­rų veis­lę. Sėk­lų, de­ja, ne­tu­ri­me, o se­lek­ci­jos pa­slap­tis dva­riš­kis nu­si­ne­šė į ka­pą“, – pa­sa­ko­jo mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ju­lius Ka­nars­kas.

Lan­ky­to­jai ga­lės ap­žiū­rė­ti Su­cha­ne­kų sta­liaus įran­kius, net če­kiš­kų kny­gų bib­lio­te­ką, ku­rią šei­ma at­si­ve­žė į Kre­tin­gą. „Ir jų mer­gai­tės lė­lė yra iš­li­ku­si. Įdo­mus as­me­ni­nio gra­fo Tiš­ke­vi­čiaus vai­ruo­to­jo Ste­po­no Ged­ri­mo pa­li­ki­mas: bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ko­kiu au­to­mo­bi­liu bu­vo ve­žio­ja­mi di­di­kai. Net pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na yra va­žia­vęs vai­ruo­jant Ged­ri­mui. Tu­ri­me ir plau­kų kir­pi­mo ma­ši­nė­lę, ku­ria kirp­tas gra­fas Ka­zi­mie­ras Tiš­ke­vi­čius. Dar pa­te­fo­ną, pirk­tą iš da­nų in­ži­nie­rių, ku­rie 1932 me­tais Kre­tin­go­je tie­sė ge­le­žin­ke­lį“, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas.

Vie­na sa­lė skir­ta Kre­tin­gos fo­tog­ra­fams, tad bus ga­li­ma iš­vys­ti di­de­les se­ną­sias nuo­trau­kas. Ne tik da­ry­tas žy­mių pa­jū­rio fo­tog­ra­fų Pa­uli­nos Mon­gir­dai­tės (ji bu­vo ir as­me­ni­nė Tiš­ke­vi­čių šei­mos fo­tog­ra­fė), Ig­no Stro­paus, bet ir Al­fon­so Su­rvi­los, Kos­to Ja­gu­čio, Sta­sio Vait­ke­vi­čiaus bei ki­tų. Tai­gi eks­po­zi­ci­jos lan­ky­to­jai tu­rės ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su nie­kur iki šiol ne­pub­li­kuo­tais ir ne­vie­šin­tais se­no­sios Kre­tin­gos vaiz­dais nuo XIX am­žiaus pa­bai­gos iki An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

Mies­tui ir vals­čiui skir­to­je sa­lė­je eks­po­nuo­ja­mos ir tar­pu­ka­riu Kre­tin­go­je ga­min­tos pre­kės: žva­kės, lū­pų da­žai, jų pa­kuo­tės, ar­bat­žo­lės. „Taip pat eks­po­nuo­ja­mi se­nie­ji že­mė­la­piai, tar­pu­ka­rio ke­ra­mi­ka, ras­ta ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­mų me­tu, įvai­rūs kre­tin­giš­kių bui­ties apy­vo­kos daik­tai“, – sa­kė J. Ka­nars­kas.

Le­gen­di­nis herbariumas

Vie­na įdo­mes­nių sa­lių – tai bu­vu­sios Tur­gaus aikš­tės re­kons­truk­ci­ja. „Išk­lo­tas au­ten­tiš­kų ak­me­nų grin­di­nys, o ant jo pa­sta­ty­ti ma­ne­ke­nai: kre­tin­giš­kiai, ap­reng­ti XX am­žiaus pir­mo­sios pu­sės dra­bu­žiais. Re­kons­truo­to­je Tur­gaus aikš­tė­je pa­dė­jo­me ir se­no­vi­nes sta­ti­nes, pin­ti­nes, svars­tyk­les. Ant sie­nų – mil­ži­niš­kos se­no­sios aikš­tės nuo­trau­kos“, – aiš­ki­no is­to­ri­kas.

Ki­ta sa­lė skir­ta Kre­tin­gos švie­ti­mo is­to­ri­jai – nuo pir­mo­sios mo­kyk­los įkū­ri­mo iki pra­nciš­ko­nų gim­na­zi­jos. Čia lan­ky­to­jai taip pat tu­rės kur akis pa­ga­ny­ti: pa­vyz­džiui, ap­žiū­rė­ti per šim­to me­tų se­nu­mo me­di­nį moks­lei­vio port­fe­lį. „Tu­ri­me XIX am­žiaus pir­mo­sios pu­sės anuo­me­ti­nės Ber­nar­di­nų mo­kyk­los pa­mo­kų tvar­ka­raš­tį ir la­bai įdo­mų laiš­ką, ku­ria­me jau­nuo­lis pra­šo­si pri­ima­mas stu­di­juo­ti į Šv. An­ta­no ko­le­gi­ją, bet tė­vas Au­gus­ti­nas jam at­ra­šo, kad „tams­ta jau per se­nas moks­lams...“ Ir pa­siū­lo įsto­ti į vie­nuo­ly­ną“, – at­sklei­dė kre­tin­giš­kis.

Daug dė­me­sio bus skir­ta ir pir­muo­ju Lie­tu­vo­je bo­ta­ni­ku ti­tu­luo­ja­mam kre­tin­giš­kiui vie­nuo­liui J. A. Pa­brė­žai. Jis yra di­džio­sios da­lies au­ga­lų lie­tu­viš­kų pa­va­di­ni­mų tė­vas. „Bus ga­li­ma iš­vys­ti au­ten­tiš­ką jo rink­tą her­ba­riu­mą – tai ti­krai ver­tin­gas ir įdo­mus eks­po­na­tas, taip pat ir pir­mą­jį jo ra­šy­tą Lie­tu­vos au­ga­lų są­va­dą su žo­lių pa­va­di­ni­mais bei ap­ra­šy­mais“, – pa­žy­mė­jo J. Ka­nars­kas.

Ūk­ve­džio na­me įreng­tos ir sa­lės, skir­tos Kre­tin­gos po­ka­rio is­to­ri­jai, re­zis­ten­ci­jai bei di­si­den­tams, trem­čiai, jo­se – ir di­džiu­lės nuo­trau­kos iš Si­bi­ro.