Kretingalėje - nauji karo frontai

Liepos pradžioje nuotekų tinklų avariją čia likviduoti trukdė netikėtai sugedęs traktorius, o dabar kažkas aptvėrė ir užrakino Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančius nuotekų tinklų šulinius, kuriuos būtina remontuoti.

Vandentiekininkai sako, jog nepavykus susitarti taikiai, kreipsis į teismą, o susidarius avarinei situacijai žada nuversti tvoras ir nupjauti užraktus. Tuo metu vienas iš sklypų savininkų tvirtina, jog minėtieji nuotekų tinklai priklauso būtent jam.

"Atsitiktinis gedimas"

Liepos pradžioje AB "Klaipėdos vanduo" specialistai televizinės diagnostikos būdu nustatė, kad vienoje Kretingalės vietoje yra sutrupėjęs ir pasislinkęs Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis nuotekų vamzdis, kurį bendrovė prižiūri ir eksploatuoja pagal panaudos sutartį. Minėtasis vamzdis kimšosi, dėl to per trūkimus į aplinką veržėsi nuotekos.

Po to, kai greta vamzdžio esančių sklypų savininkams buvo pranešta, kad bus vykdomi remonto darbai, kitą dieną ryte atvažiavę "Klaipėdos vandens" specialistai vamzdžio gedimo vietoje rado stovintį traktorių su priekaba. Kadangi traktorius trukdė atlikti darbus - vienas jo ratas stovėjo būtent toje vietoje, kur ir buvo trūkęs vamzdis - į pagalbą teko pasitelkti policiją.

Pareigūnai nustatė, jog traktoriaus savininkė yra Kretingalėje įsikūrusios mėsos perdirbimo bendrovės "Agrovet" darbuotoja Lina Gruzdienė, o priekabos - įmonė savininko Augenijaus Gudžiūno žmona Daiva. Tada tiek D. Gudžiūnienė, tiek L. Gruzdienė tvirtino, jog traktorius tiesiog važiavo ir sugedo, šis incidentas esą niekaip nėra susijęs su "Klaipėdos vandens" ir "Agrovet" konfliktais.

Šių įmonių ginčai prasidėjo 2012-ųjų pradžioje, kai uostamiesčio vandentiekininkai perėmė jų antrine įmone tapusių "Klaipėdos rajono vandenų" klientus. Jie jau yra pasiekę teismus, kur virto keliomis bylomis.

Anksčiau "Agrovet", o dabar su ja susijusiai UAB "Hidrona" priklauso apie 486 m ilgio nuotekų vamzdis, reikalingas viešajam nuotekų tvarkymui. Vandentiekininkai sutinka jį nuomotis, tačiau nesutariama dėl kainos. Dėl to "Agrovet" nesutinka pasirašyti vandens tiekimo sutarties, nors jis jai ir toliau tiekiamas. Tad "Agrovet" ir toje pačioje teritorijoje veikianti "Pajūrio mėsinė" už vandentiekininkų paslaugas nemoka jau 17 mėnesių. Dėl to skola "Klaipėdos vandeniui" jau siekia beveik milijoną litų, dar 125 tūkst. litų siekia skola rajono vandentiekininkams.

Negana to, "Klaipėdos vanduo" įtaria, jog mėsininkai pradėjo nuotekas išleisti netolygiai, dideliais momentiniais srautais, todėl periodiškai sutrikdomas Kretingalės nuotekų valyklos darbas.

Sukiužęs vamzdis buvo sutaisytas tik kitą dieną, kai traktorių ir priekabą patraukė pačios savininkės.

Gali tekti bylinėtis

Įdomios istorijos šioje Kretingalės vietoje vyksta ir toliau. Šią savaitę vandentiekininkai, vėl kaip priklauso įstatymai, pranešė žemės savininkams ir naudotojams, kad ruošiasi remontuoti jų sklypuose esančius savivaldybės nuotekų tinklus ir šulinius, sulaukė dar vieno siurprizo. Keturi privačioje žemėje esantys savivaldybei priklausantys nuotekų šuliniai buvo aptverti užrakintomis tvoromis, papildomai užrakintas vieno iš jų dangtis.

Šiuos įvykius lydi dar vienas keistas sutapimas - vienas iš sklypų priklauso minėtajai L. Gruzdienei, o kito sklypo savininku šių metų birželio 20 d. tapo Mindaugas Janulis, tačiau šiuo sklypu pagal panaudos sutartį naudojasi D. Gudžiūnienė.

"Šiuose sklypuose nėra numatytas servitutas, tačiau Vyriausybės patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei aplinkos ministro patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės nurodo, kad iš anksto perspėjus žemės savininkus ar naudotojus, vandentiekininkai gali atvažiuoti su savo technika ir atlikti visus būtinus darbus. Paskui turi sutvarkyti aplinką. Beje, taip ir buvo padaryta, kai prieš kelias savaites remontavome avarinį vamzdžio gedimą - iki tol neišvažiuojamu buvęs keliukas tapo visai padoriu", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas.

Pasak jo, dabar norėta į seną sukiužusį keraminį vamzdį įkišti naują ir taip užtikrinti normalų šios nuotekų tinklų atkarpos darbą.

"Kol kas šie darbai dar gali palaukti, tad nusprendėme iš pradžių susitarti geruoju. Jei nepavyks, kreipsimės į teismą. Tačiau jei susidarys avarinė situacija, tvoras nuversime, užraktus nupjausime ir atliksime būtinus darbus. O tada lai jau tų tvorų ir spynų savininkai kreipiasi į teismą", - sakė L. Makūnas, pripažinęs, jog nei jis pats, nei kiti jo įmonės darbuotojai neatsimena panašios situacijos.

Ginčija nuosavybės faktą

Telefonu vakar atsiliepusi L. Gruzdienė žurnalistui tvirtino, jog nieko apie susidariusią situaciją nežino, nes atostogauja. Moteris paprašė paskambinti vėliau, nes ji nori susisiekti su kažkokiu asmeniu ir viską išsiaiškinti. Deja, vėliau ji į skambučius nebeatsakė, perskambinti nesiteikė.

Tuo metu M. Janulis, raštu atsakęs į klausimus, tvirtino, jog nuotekų infrastruktūra, esanti jo žemės sklype, Klaipėdos rajono savivaldybei nepriklauso.

"Klaipėdos rajono savivaldybei įrodžius savo nuosavybės teises, gerbsiu savininko privačią nuosavybę", - žada M. Janulis ir primena Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame numatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai, bei Civilinį kodeksą, nurodantį, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Jis akcentuoja, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės numato, jog vandens tiekėjas turi teisę eksploatuoti tik nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus infrastruktūros objektus. O dokumentų, įrodančių tokias "Klaipėdos vandens" teises, esą nėra.

"Žemės sklype nėra registruota nei servitutų, nei kitokių daiktinių teisių. Esant avarijai, aš, kaip privatus nuotekų infrastruktūros objekto savininkas, esu pasiruošęs geranoriškai bendradarbiauti su viešųjų paslaugų tiekėju, kad būtų užtikrinamas viešasis interesas", - teigia M. Janulis, pabrėždamas, kad jis yra šių tinklų savininkas ir sugeba savarankiškai užtikrinti savo turto būklę, tad "niekada neprašė AB "Klaipėdos vanduo" paslaugų".

Anot jo, šią nuotekų trasą visada prižiūrėjo tik privatūs savininkai, kurie niekada nedarė kliūčių viešųjų paslaugų tiekėjui per ją transportuoti kitų abonentų nuotekas ir užtikrinti viešąjį vandens tiekimą.

"Už svetimo privataus turto naudojimą viešųjų paslaugų tiekimui tiekėjas neatlygina šio turto savininkams, tačiau į visiems abonentams taikomą kainą už nuotekų tvarkymą yra įtrauktos neegzistuojančios nuotekų tinklų eksploatacijos išlaidos, kurių viešųjų paslaugų tiekėjas faktiškai nepatiria", - mano M. Janulis.

Jis taip pat tvirtina parašęs pareiškimą policijai, nes "pastaruoju metu AB "Klaipėdos vanduo" savavališkai imasi vykdyti savininko funkcijas prieš privačios nuosavybės savininkų valią".

Tuo metu "Klaipėdos vandens" vadovas L. Makūnas tokius teiginius vadina prasilenkiančiais su realybe, nes, anot jo, su Klaipėdos rajono savivaldybe pasirašytoje tinklų panaudos sutartyje yra minima ir atkarpa, kurią savo nuosavybe vadina M. Janulis. Vandentiekio įmonės vadovas akcentuoja, kad M. Janulio žemės sklypo nuosavybės dokumentuose yra numatyta šių tinklų apsaugos zona.

"Absurdas. Kai šioje nuotekų trasoje įvyksta avarija, mus skundžia aplinkosaugininkams. O kai atvažiuojame tvarkyti trasos - prisistato UAB "Agrovet" apsaugos darbuotojai, antstoliai, "Agrovet" vadovaujantys darbuotojai, kurie aktyviai trukdo vykdyti darbus, nes esą neturime teisės lįsti į privačią teritoriją. Įžvelgiu čia tik manipuliavimą dėl savanaudiškų tikslų, siekiant priversti mus sutikti su ekonomiškai nepagrįstais verslininkų reikalavimais", - sakė "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius.

KLIŪTYS. Keturi privačioje žemėje esantys savivaldybei priklausantys nuotekų šuliniai buvo aptverti užrakintomis tvoromis, papildomai užrakintas vieno iš jų dangtis. Vienas iš sklypų savininkų tvirtina, jog ši infrastruktūra yra jo nuosavybė, nors vandentiekininkai sako turintys kitokius dokumentus. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.