Kretingos savivaldybė įstrigo dėl riboženklių

Kretingos savivaldybė įstrigo dėl riboženklių

Kretingos rajono savivaldybė, nusprendusi sutvarkyti Kretingos miesto prieigas, dar 2016-aisiais paskelbė riboženklių konkursą. Tačiau priemiesčiuose ženklų, nurodančių, kad žmonės įvažiuoja į Kretingą, ligi šiol neįrengė.

Panašu, kad savo iniciatyvomis kretingiškius gali aplenkti Salantų bei Darbėnų bendruomenės, pačios užsimojusios pasistatyti riboženklius su žemaitiškais užrašais.

Projektas – iš antro karto

Riboženklis nėra paprastas kelio ženklas, jo paskirtis – ne tik pažymėti miesto ribas, bet ir reprezentuoti miestą. Deja, Kretingai dėl riboženklių nesisekė nuo pradžios.

Siekis turėti originalius ženklus per pirmąjį vizualizacijų konkursą atvedė prie plagiatų, – konkursas žlugo, nes skaitytojai pastebėjo juos esant nukopijuotus nuo JAV miestų.

Vėliau iniciatyvos sukurti ženklą ėmėsi pati Savivaldybė, tą rūpestį patikėjusi Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams bei šiuo verslu užsiimančiam kretingiškiui Tomui Jokšui. Ženklo vizualizacijos ir maketo projektas kainavo 2,5 tūkst. eurų.

Riboženklyje įprastu klasikiniu kaligrafišku šriftu bus užrašytas Kretingos vardas, o apačioje – miesto įkūrimo data ir herbas. Taip, pasak rajono vadovų, atiduotume duoklę lietuvių kalbai ir savo krašto istorijai, nes būtų įrašyta Kretingos miesto įkūrimo data – 1253 m. bei miesto herbas.

O lauko akmenys, kuriais bus išgrįstos aikštelės prie ženklų, atspindėtų Kretingos vardo kilmės legendą nuo žodžio „kratyti“.

Kodėl nėra ženklų

Senieji riboženkliai Kretingos priemiesčiuose jau nugriauti, tačiau pamatai tebestovi. Bet kodėl ligi šiol nėra naujų ženklų? Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, jog jų statybą stabdo sutarčių su Lietuvos automobilių kelių direkcija derinimas.

„Pateikėme prašymus Kelių direkcijai: jie reikalauja, kad ženklai būtų pažymėti kartografiniuose žemėlapiuose. Ankstesniems ženklams niekas nekėlė tokių reikalavimų. Taip pat ligi šiol daugelį reikalų spręsdavome tiesiogiai su valstybine įmone „Klaipėdos regiono keliai“, bet, šios nebelikus, derinimo procesas su Kelių direkcija užtrunka ilgiau“, – sakė P. Černeckis.

Numatytas būsimų priemiesčio riboženklių ilgis – 3 m, aukštis – 1,7 m. Užrašai bus išpjaustyti iš tvirto metalo, pagrindas – iš akmens, o prieigas numatyta išgrįsti tašytomis trinkelėmis. Tam, kad ženklas tamsiu metu atspindėtų šviesą, jis bus padengtas specialia plėvele.

Miesto ribose Savivaldybė numatė pastatyti 3 ženklus, o įvažiavimą į Kretingos rajoną iš viso žymėtų dar 6 ženklai. Vieno riboženklio pastatymas ir aplinkos įrengimas, manoma, kainuos nuo 10 iki 15 tūkst. eurų. 

Salantiškiai – aktyviausi žemaičiai

Dar pernai pasipuošti miestelio prieigas iš akmens iškaltu riboženkliu su Salantų miesto herbu ir žemaitišku jo pavadinimu Salonta vylėsi ir salantiškiai. Tačiau jiems įgyvendinti šio sumanymo neleido kelininkai, neva ženklas patektų į kelio apsaugos zoną ir trukdytų regioninio kelio Kartena–Salantai tvarkymo darbams.

Šiandieną miestą turėjęs papuošti meniškas riboženklis tebeguli bendrovės „Salantų granitas“ dirbtuvėse. Šio kūrinio sumanytojas – kraštietis Paulius Vaniuchinas, pritariant Salantų miesto bendruomenei.

Iškalti riboženklį buvo patikėta akmens meistrui Vytautui Čepuliui, talkinat bendrovės „Salantų granitas“ vadovui Stanislovui Bružui. Salantus įamžinantį akmenį parūpino pats P. Vaniuchinas iš savo tėvų salantiškių Danutės ir Gerardo Vaniuchinų sodybos A. Jucio gatvėje.

P. Černeckio žodžiais, kadangi kaimų bei miestelių riboženkliai patenka į kelių apsaugos zoną, Kelių direkcija jau šį balandį parengs visoms šalies savivaldybėms bendrą tvarką ir konkrečiai dėl kiekvieno objekto bus pasirašytas susitarimas.

Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas sakė, jog bendruomenė tikisi, kad riboženklį prie kelio, įvažiuojant į Salantus nuo Kretingos, pavyks pastatyti šią vasarą per Salantų miesto šventę.

Uždegė Varnių pavyzdys

Apie iniciatyvą žemaitiškai įprasminti Darbėnų pavadinimą neseniai prakalbo ir šio miestelio seniūnas Alvydas Poškys. Jis sakė ligi tol nieko nežinojęs apie salantiškių iniciatyvą.

„Jau kokie dveji metai kirba mintis, kad reikėtų Darbėnams žemaitiško riboženklio. Net pavydas suimdavo, kai, nuvykus į Telšių rajoną, matydavau, kad daugelis kaimų ten žemaitiškai pasivadinę. Ir kai su bendruomene nuvykome į Varnių regioninį parką pas mano seną bičiulį Liną Šedvilą, tikrą Žemaitijos patriotą, kuris pats sukūrė ir parko teritorijoje pastatė keletą riboženklių su žemaitiškais kaimų pavadinimais, grįžę nebenurimome. Juolab kad šie metai paskelbti Žemaitijos metais“, – atviravo A. Poškys.

Jis sakė, jog pagal Varnių pavyzdį pats sukūręs paprastą vizualizaciją ir suderinęs ją su Kretingos rajono architekte Reda Kasnauske, sutarę, kad ženklas turėtų atitikti bendrą rajono riboženklių koncepciją – Darbėnų pavadinimą su herbu, kuriuos turėtų įprasminti trumpas šūkis.

„Tarkim, kaimynai užsirašė: „Telše – Žemaitėjės suostinė“ arba „Varne – Žemaitėjės šėrdis“.

Todėl paraginome bendruomenę, gimnazistus iki balandžio vidurio sukurti skambų šūkį iš 2–3 žodžių, geriausiai atspindintį Darbėnų savastį“, – kabėjo seniūnas.

A. Poškys tikisi riboženklį prie įvažiavimo į miestelį nuo Kretingos pusės pastatyti taip pat šią vasarą.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder