„Kuršių nerijoje – smėlynai, čia nėra dirbamos žemės laukų. Kuršininkai nuo seno plaukdavo į Šilutės turgų įsigyti labai derlingos Nemuno deltos ūkininkų produkcijos. Neringiškiai siūlydavo šviežių žuvų, o grįždavo pilnais laivais daržovių, šieno. Norime prikelti gražią dviejų krantų puoselėtą tradiciją“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Jis jau susitiko su Šilutės rajono vadovu Vytautu Laurinaičiu ir aptarė šią idėją. Artimiausiu metu sumanymas bus pristatyta ūkininkams ir verslininkams.
Prognozuoja eiles
Prieš šimtmetį ir seniau, kai Kuršių marių vandenis skrosdavo plokščiadugnės burvaltės, neringiškiai dažnai lankydavosi tuomečio Mėmelio ar Šilutės turguose. Mat pusiasalio smėlynuose nebuvo nei šienaujamų pievų, nei daržovėms, javams auginti tinkamos žemės. Patyrę žuvų gaudytojai plaukdavo į rytinio kranto turgavietes ir ten parduodavo savo laimikį, o grįždavo įsigiję prekių, kurių kopininkų krašte sunkiai galėdavo gauti.
Anot D. Jasaičio, panašių paralelių galima įžvelgti ir XXI amžiuje. „Pavyzdžiui, Neringos kurortuose vasarą beveik nenusipirksi šviežių žuvų. Visur – vien rūkytos. Todėl šviežių žuvų būtų galima atplukdyti iš kito marių kranto, kur yra žuvininkystės tvenkinių. Tai nesudarytų konkurencijos neringiškiams, kurie visas žuvis rūko. Viešbučiai, restoranai, kavinės turėtų puikią galimybę pakeisti asortimentą ir siūlyti daugiau patiekalų iš žuvų“, – dėstė jis.
Meras užsiminė, kad ateityje planuojama įkurti dukart per savaitę arba kasdien po kelias valandas veikiantį turgelį. „Dabar Nidoje yra tokia kelių prekystalių turgavietė, bet ji tikrai tik simbolinė. Investuotojai, kurie ant marių kranto Nidoje statys „Radisson Blu“ viešbutį, šalia jo numatę įrengti ir šviežių žuvų, daržovių, uogų, vaisių turgelį. Įsivaizduokite, kaip smagu: iš ano kranto atplaukia laivas, pilnas šviežių produktų. Jie iškart parduodami Nidoje, turgelyje. Manau, nusidriektų eilės žmonių“, – svarstė D. Jasaitis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad plukdant prekes Kuršių mariomis būtų prisidedama prie oro taršos mažinimo pusiasalyje. „Juk dabar kiekviena maitinimo įstaiga viską veža mikroautobusiukais iš ano kranto. O čia atplukdo sau laivas užsakytas prekes, mašinomis atvyksta maitinimo įstaigų darbuotojai, pasikrauna ir išvažiuoja. Nereikėtų stovėti ilgose eilėse, keltis keltu į kitą krantą, būtų taupomos logistikos sąnaudos, ne taip teršiama aplinka, mažinamas automobilių srautas“, – vardijo D. Jasaitis.
Vilios ūkininkus
Plaukiojančio turgaus vizija labai patiko ir Šilutės rajono vadovui V. Laurinaičiui. Meras tikino artimiausiu metu nurodysiantis pradėti diskusijas su pamario ūkininkais.
„Mėginsime sužinoti, ar siūloma perspektyva jiems įdomi. Mūsų ūkininkams vežti savo produkciją į Klaipėdą, kitur nemažai kainuoja dėl degalų sąnaudų. O plukdant prekes į Neringą jie būtų taupomi. Žinoma, reikia išsiaiškinti, kokios būtų supirkimo, pardavimo kainos, kiti niuansai“, – kalbėjo rajono vadovas.
Anot V. Laurinaičio, realiausia būtų bent iš pradžių ūkininkams ir maitinimo įstaigoms bei viešbučiams pasirašyti ilgalaikes sutartis. „Tie, kurie plukdys savo produkciją, norės garantijų, kad ją parduos. Jei verslas bus sėkmingas, o paklausa didės, tuomet bus galima pagalvoti apie galimybę laivais plukdyti daržoves, žuvis ir poilsiautojams, vietos žmonėms. Man atrodo, neringiškiai noriai pirktų šviežią produkciją iš kito kranto. Juk Kuršių nerijoje beveik niekas neauga... Mūsų rajono gyventojai gautų naudos parduodami savo produktus, o neringiškiams pagerėtų gyvenimo kokybė, nes nebereiktų patiems vykti į turgavietes Klaipėdoje ar kitur“, – dalijosi mintimis Šilutės rajono meras.
Mato perspektyvą
Ne vieną laivą turinčios UAB „Kintai“ vadovas Rimgaudas Višinskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog idėja transportuoti mariomis šviežią produkciją iš rytinio kranto į Nidą nėra nauja, tačiau tik šį pavasarį prasidėjo rimtos diskusijos.
„Būtų labai įdomu. Pradžioje reikėtų atlikti namų darbus ir pasikalbėti su ūkininkais: kokį kiekį daržovių jie norėtų plukdyti, kiek kartų per savaitę. Tikrai galėtume skirti laivą tokiai veiklai. Man jau teko bendrauti su vienu ūkininku iš Rusnės. Jis labai teigiamai vertino galimybę pasinaudoti vandens keliu. Minėjo, kad dabar patiria nemenkų išlaidų du kartus per savaitę veždamas derlių į Klaipėdą, kitus miestus“, – pasakojo verslininkas.
Jo manymu, iš pradžių būtų prasminga pamėginti plukdyti produkciją įvairioms poilsiautojus aptarnaujančioms įstaigoms. „Bet ateityje tikrai reikėtų svarstyti galimybę prekiauti tiesiai iš laivų ar Nidos turgelyje. Matau didelę perspektyvą gražiai bendradarbiauti su Kuršių nerija. Tarkime, turime kitokių rūkytų žuvų nei pusiasalyje, todėl konkurencijos nebūtų. Tiektume ešerius, upėtakius, amūrus, taip pat žuvininkystės tvenkiniuose užaugintas šviežias žuvis. Yra nemažai galimybių užmegzti glaudžius ryšius tarp dviejų krantų“, – tvirtino R. Višinskas.
Lengva nebus
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad gražūs norai gali atsitrenkti į biurokratinę sieną.
„Mūsų šalyje sukurta teisinė bazė palanki vien stambiesiems prekybos tinklams. Sveikinu idėją prekiauti Nidoje iš laivų ar turgelyje, tačiau mums tai daryti būtų itin sudėtinga dėl nepagrįstai griežtų sanitarinių reikalavimų. Jei teisinę bazę pavyktų sutvarkyti taip, kad prekiauti savo produkcija galėtume paprasčiau, tuomet viskas būtų gerai“, – sakė jis.
Ūkininkas tikino, jog smulkiesiems ūkininkams parduoti savo produktus labai sunku. „Nueikite į didžiąsias turgavietes ir įsitikinsite – ten tikrų ūkininkų beveik nėra. Vien – perpardavinėtojai. Todėl Neringos ir Šilutės merų idėją vertinu realiai: ją įgyvendinti gali būti nepaprastai sunku. Kita vertus, jei abi savivaldybės kovos už savo norus, gal kas nors ir pasikeis“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą