Kuršių piliakalnyje – nelegali poilsiavietė

Neprižiūrimame ir izoliuotame Laistų piliakalnyje neteisėtai suręsta benamių irštvą primenanti poilsiavietė, iškasta laužavietė.

Laistų piliakalnis dėl išlikusių gynybinių struktūrų yra labai vertingas.

„Piliakalnis yra fiziškai atkirstas nuo visuomenės. Iš vienos pusės – pelkynai, melioracijos kanalai, iš kitos – geležinkelininkų suręstos tvoros, laukai. Neįmanoma civilizuotai nei prieiti, nei privažiuoti. Todėl kažkas pasinaudojo šia situacija ir sudarkė kultūros paveldo paminklą. Laistų piliavietė yra senas skaudulys, tačiau jokių priemonių padėčiai keisti nesiimama“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo vienas geriausių šalies piliakalnių žinovų, archeologas dr. Gintautas Zabiela.

Sunaikintas kompleksas

Prieš tūkstantį metų abipus pietinėse dabartinio Klaipėdos miesto prieigose tekančio Smeltalės (Žardupės) upelio stovėjo trys kuršių pilys, viena nuo kitos nutolusios apie 500 metrų. Tai buvęs savotiškas tripolis, vikingų laikais garsėjęs kaip prekybos ir amatų centras.

1253 metais Kuršo dalybų akte paminėtų Žardės ir Laistų pilių kalnai stūkso ir dabar, o Gibišių piliakalnis buvo brutaliai sunaikintas (nukastas) 1972–1975 metais tiesiant geležinkelio liniją uosto link.

Laistų piliakalnis atsidūrė už geležinkelio mazgo ir priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei. Iki uostamiesčio teritorijoje esančio Žardės piliakalnio galima civilizuotai privažiuoti mašina, ateiti pėsčiomis, o Laistai tapo visiškai izoliuoti.

„Mes kalbame būtent apie egzistavusį tripolį, o ne atskirus piliakalnius. Tai, kad Laistai yra atkirsti, neprieinami, kultūros paveldu besidominčiai visuomenės daliai neleidžia pažinti senovės paminklo visumos. Situaciją palyginčiau su Kernavės piliakalniais, jei geležinkelio linija izoliuotų kurį nors vieną jų. Juk ir vertiname Kernavę kaip kompleksą. Toks buvo ir šalia Klaipėdos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Jo teigimu, Laistų piliakalnis dėl išlikusių gynybinių struktūrų yra labai vertingas.

„Žardėje iš buvusių griovių ir pylimų sistemos likę tik rudimentai, nedidelės bangelės žemės paviršiuje, o Laistuose – visas gynybinis pylimas. Situacija yra apgailėtina. Kultūros paminklas apleistas, baigia užželti mišku, neprižiūrimas ir dar darkomas savavaliautojų“, – komentavo J. Genys.

Kas išardys?

Neseniai apsilankius Laistų piliakalnyje teko išvysti itin nemalonų vaizdą. Piliavietėje kažkas įsirengė laužavietę, apdėjo ją akmenimis.

„Matyti, kad įrengiant ugniavietę buvo ir pakasinėta, o tai jau labai šiurkštus pažeidimas, nes bet kokie žemės judinimo darbai kultūros paveldo objektuose draudžiami. Aplinkui laužavietę sudėti akmenys taip pat kelia įvairių įtarimų, nes jie gali būti paimti iš gynybinių pylimų“, – teigė G. Zabiela.

Šalia suręsta ir dideliu polietileno gabalu apkalta pavėsinė, sumeistrautas suoliukas, staliukas, įrengtas net gėlių darželis.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pažeidimai – akivaizdūs.

„Jau susisiekėme su Dovilų seniūnija, pranešėme Kultūros paveldo departamentui (KPD). Tą poilsiavietę, laužavietę būtina išardyti, tokia veikla piliakalniuose neleistina. Tačiau reikės gerokai pasukti galvą, kaip mums pasiekti piliakalnį, nes prie jo neįmanoma privažiuoti ir prieiti“, – sakė ji.

Paklausta, ar kreiptasi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimybės pastatyti pėsčiųjų viaduką ar kaip nors kitaip suteikti žmonėms galimybę lankyti Laistų piliakalnį, S. Šmatauskienė atsakė neigiamai.

Vikingų laikus menantis Laistų piliakalnis atsidūrė kultūros paveldo niokotojų taikiklyje / Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

„Rajone yra 14 piliakalnių, todėl pirmiausia tvarkomi įspūdingiausi, pažintiniam turizmui svarbiausi paminklai. Laistų dėl savo izoliacijos nėra tame sąraše. Pagal teisės aktus visi kultūros paveldo objektai turi būti prieinami visuomenei, tačiau Laistų atvejis – labai komplikuotas ir sudėtingas“, – pripažino ji.

Svarsto kreiptis į policiją

KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad siekiant nustatyti pažeidėjus bus svarstoma galimybė kreiptis į policiją.

„Labai aiškiai yra apibrėžta, jog piliakalniuose kultūros paminklo vertingosios savybės yra struktūros, žemės pylimai, todėl net ir kuolą įkasti be leidimų draudžiama. Kai statomi pažintiniai stendai šalia piliakalnių, visuomet būtinas suderinimas su paveldosauga, atliekami archeologiniai tyrimai. Tad apie kažkokios pavėsinės statybą be leidimų, laužavietės įrengimą kasant žemę negali būti nė kalbos“, – teigė jis.

Laistų pilėnų kapinyną pirmasis dar 1903 metais ėmė tyrinėti vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris, prieš keletą dešimtmečių – ir Lietuvos mokslininkai. Nustatyta, kad žmonės Laistuose gyveno nuo III iki XIII amžiaus. Šį piliakalnį 1903 metais išleistoje knygoje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ mini ir tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius.